Vidudienio malda. Mokėkime išklausyti. Teroro aktas Nicoje

Sekmadienio vidudienio susitikime popiežius Pranciškus palietė dvi dideles temas. Pirma, skaitė trumpą katechezę apie dienos Evangeliją, pasakojusią apie Jėzaus ir dviejų seserų, Mortos ir Marijos, susitikimą. Antra, tai teroro aktas Prancūzijoje.

Popiežius Pranciškus pirmiausia visiems priminė Šventojo Rašto epizodą. Evangelistas Lukas pasakoja apie Jėzų, kuris keliaudamas link Jeruzalės, įžengia į kaimelį ir yra priimamas dviejų seserų, Mortos ir Marijos. Abi jos svetingos Viešpačiui, bet skirtingais būdais. Marija atsisėda prie Viešpaties kojų ir klausosi jo žodžių, o Morta yra pasinėrusi į „visokius patarnavimus“. Tad vienu metu kreipiasi į Jėzų: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų“. O Jėzus atsako – „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų,  o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“.

Užsiėmusi reikalais Morta rizikuoja pamiršti tai, kas svarbiausia – svečio buvimą, šiuo atveju Jėzaus. Ir, anot Pranciškaus, svečiu nėra tik pasirūpinama, pamaitinama. Jis turi būti išklausomas. „Atsiminkite šį žodį: išklausyti. Nes svečias priimamas kaip asmuo, su savo istorija, jausmų ir minčių pilna širdimi, taip gali iš tiesų pasijusti kaip šeimoje. O jei priimi svečią savo namuose ir toliau užsiimi visokiais reikalais, tai palieki jį sėdėti vieną, nebylus tu, nebylus jis, tarsi būtų iš akmens, svečias iš akmens. Ne, svečią reikia išklausyti“, - kalbėjo popiežius.

Žinoma, Jėzaus atsakymas Mortai – sakant, kad „tik vieno reikia“ – įgyja pilną prasmę, kai kalbama apie paties Jėzaus žodį, kuris apšviečia ir paremia viską, kas esame ir ką darome. Todėl, pataria Šventasis Tėvas, maldoje ne vien kalbėkime, bet leiskime ir Viešpačiui kalbėti mūsų širdžiai, išklausykime.

Taigi, Marijos ir Mortos namuose Jėzus pirmiau nei Viešpats ir Mokytojas yra svečias ir piligrimas. Jo atsakymo pirmoji reikšmė yra ta, kad svečiui priimti nereikia paruošti daugybę dalykų, tačiau išklausyti, padaryti taip, kad jis pasijustų šeimoje, o ne laikinoje prieglaudoje.

Toks svetingumas yra gailestingumo darbas, žmogiška ir krikščioniška dorybė, kuri šiandieniniame pasaulyje rizikuoja būti pamiršta. Daugėja prieglaudos namų, tačiau ne visada juose yra praktikuojamas tikras svetingumas. Yra kuriamos institucijos, kurios pasirūpina daugeliu ligų, vienatvės formomis, tačiau mažėja galimybė, kad svetimšalis bus išklausytas. Kartais net ir savo namuose, tarp savo artimųjų, lengviau atrasti įvairių paslaugų, nei išklausymo ir svetingumo. Šiandien, pasak Šventojo Tėvo, taip skubame, esame užsiėmę įvairiais darbais, ne visada svarbiais.

„Noriu paklausti jūsų, tegu kiekvienas atsako savo širdyje: tu, vyre, turi laiko išklausyti savo žmoną? Tu, moterie, turi laiko išklausyti savo vyrą? Jūs, tėvai, ar galite „prarasti“ laiką išklausydami savo vaikus? Arba senelius?“, - sakė Pranciškus. – „Jus prašau išmokti išklausyti, tam skirti daugiau laiko. Sugebėjime išklausyti yra taikos šaknis“.

„Mergele Marija, išklausanti ir rūpestinga Motina, išmokyk mus būti svetingais savo broliams ir seserims“, - baigdamas savo trumpą katechezę sakė popiežius, po to su visais žmonėmis šv. Petro aikštėje sukalbėjęs „Viešpaties Angelo“ maldą.

*

Sekmadienį popiežius Pranciškus dar kartą paminėjo skaudų teroro aktą Prancūzijoje, Nicoje, sunkvežimiui tyčia įsirėžus į šventišką žmonių minią. Užuojautą ir aklo smurto pasmerkimą popiežius Pranciškus jau buvo išreiškęs, pirmiausia, per Vatikano spaudos salę, telegramoje Nicos vyskupui, taip pat savo paskyrose Twitter ir Instagram socialiniuose tinkluose, o sekmadienį tai pakartojo savo lūpomis. Beje, iki pirmadienio truko valstybinis trijų dienų gedulas, kuris buvo paskelbtas Prancūzijoje.

Brangūs broliai ir seserys, mūsų širdyse yra gyvas skausmas dėl žudynių, praėjusio ketvirtadienio vakare, Nicoje, sutraiškiusių tiek nekaltų gyvenimų, taip pat vaikų. Esu arti gedule kiekvienai šeimai ir visai prancūzų liaudžiai. Dievas, gerasis Tėvas, į savo taiką tepriima visas aukas, sustiprina sužeistuosius ir paguodžia artimuosius. Teišsklaido kiekvieną teroro ir mirties planą, kad nei vienas žmogus neišdrįstų išlieti brolio kraujo. Tėviškai ir broliškai apkabinu visus Nicos gyventojus, visą prancūzų tautą. Ir dabar, visi kartu, melskimės galvodami apie tas žudynes, apie aukas, apie artimuosius, - sakė Pranciškus. Po tylios maldos popiežius paprašė dar kartą kartu sukalbėti „Sveika, Marija“.

Atsisveikindamas su visais Pranciškus palinkėjo gero sekmadienio, skanių pietų ir priminė melstis už jį. (Vatikano radijas)