2016-07-25 00:00:00

Lenkija – penktoji Pranciškaus lankoma Europos šalis


Trečiadienį prasidės penkioliktoji popiežiaus Pranciškaus apaštališkoji kelionė už Italijos ribų. Lenkija bus penktoji Pranciškaus lankoma Europos šalis, neskaitant Italijos, kurios primas yra popiežius ir su kuria Romos vyskupą sieji glaudūs istoriniai ryšiai. Pirmoji popiežiaus Pranciškaus aplankyta Europos šalis buvo Albaniją, į kurios sostinę Tiraną jis buvo nuvykęs 2014 m. rugsėjo mėnesį. Tų pačių metų lapkritį Pranciškus buvo nuvykęs į Prancūzijos Strasbūro mieste įsikūrusias europines institucijas – Europos Parlamentą ir Europos Tarybą. 2015 m. Pranciškus aplankė Bosnijos ir Hercegovinos sostinę Sarajevą. Šiemet balandžio mėnesį Pranciškus buvo Graikijos Lesbo saloje. Dabar keliaudamas į Krokuvą, Pranciškus aplankys Lenkiją, kuri bus penktoji jo kaip popiežiaus lankoma Europos šalis. Panašiai kaip minėtais keturiais ankstesniais atvejais, kai nė viena kelionė nebuvo popiežiaus apaštališkasis vizitas šalyje, bet buvo apsiribota vienu miestu, konkrečiomis vietomis ar institucijomis, taip pat ir dabartinė kelionė nebus popiežiaus apaštališkasis vizitas Lenkijoje, bet pagrindinis kelionės tikslas bus dalyvavimas Krokuvoje vyksiančiose Pasaulio jaunimo dienose.

Kaip sakė popiežių kelionėje lydėsiantis Vatikano Valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin, šios kelionės tikslas – Pasaulio jaunimo dienos, tad nesitikima kokios nors ypatingos popiežiaus žinios, kuri būtų išskirtinai adresuota Lenkijai ar Europai. Tačiau nors ir kalbėdamas Pasaulio jaunimo dienų kontekste ir kreipdamasis ne tik į Lenkijos ar Europos, bet viso pasaulio jaunimą, galima tikėtis, kad popiežius Pranciškus vėl pakartos vilties žinią, kurią jis jau skelbė Europą liečiančiose savo kalbose Strasbūre ar neseniai Romoje, Karolio Didžiojo premijos suteikimo jam proga. Popiežiaus žinią Europai, pasak kardinolo Parolino, galima apibrėžti dviem žodžiais. Visų pirma tai raginimas neprarasti vilties priimant sunkius iššūkius, su kuriais Europos žemynas susiduria dabartiniu metu. Antra – tai drąsinimas atrasti savo šaknis, neatsisakyti to humanistinio paveldo, kuris Europoje susiformavo Evangelijos dėka, to evangelinio humanizmo dvasia atsiliepti į dabartinius sunkumus, spręsti dvasines ir materialines problemas. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.