2016-07-31 08:15:00

Vilties potvynis Krokuvoje (III katechezės diena)


Penktadienio rytmetį pilnutėlėje Fatimos DM bažnyčioje piligrimai išklausė vysk. A. Poniškaičio katechezės –„Viešpatie, padaryk mane savo malonės įrankiu!“ Vysk. Poniškaitis kalbėjo: „Priemonės turėtų mus vesti į ‚susitikimą‘... Kaip galima džiaugtis, būnant įrankiu?-retoriškai klausė vyskupas. - Teisėtai norime, kad būtų gerbiamas mūsų orumas. Ką reiškia, kad esame pašaukti būti įrankiais? Atsakymą radau pakeliui į Krokuvą... Kai esame kviečiami būti įrankiais, tai reiškia-būti Dievo rankose. Mes nesame negyvi įrankiai... Jei nupulsi, niekada nenupulsi žemiau Dievo rankų. Jo prilaikomas galėsi pakilti...

Gailestingumas yra aukščiausia Dievo savybė. Kai mes sutinkame, kad Dievo Gailestingumas pasireikštų mumyse, mes įgyvendiname savo pašaukimą... Sutinkame, kad Dievas būtų mumyse, veiktų mumyse. Dievas labiausiai parodo savo visagalybę mums atleisdamas... Be galo šventas Dievas gali ir nori būti mumyse, ribotuose žmonėse... Esame vienijami tos pačios Šventosios Dvasios. Dievas sugeba būti mumyse ir mūsų neužgožti.

Nuodėmė apsunkina mūsų galimybę pažinti Dievą. Nuodėmė mus uždaro savyje. Ir tuo pačiu atima iš mūsų gyvenimą. Tą gyvenimą mums garantuoja Gailestingumas. Evangelija apie sūnus nusidėjėlius parodo mums, kaip Dievas patiria džiaugsmą... Kai išpažįstame nuodėmes, Dievas mato, kad mes nepasiliekame tamsoje ir leidžiamės jo apkabinami kaip Dievo vaikai. Mums reikia Dievo apkabinimo. Atrodytų keista, bet kodėl kartais greičiau Dievo apkabinimą patiria ir išgyvena nusidėjęs žmogus. ‚Vyresnysis sūnus‘ gyvena tarsi vergas. Vakar mišiose reikėjo mums prisipažinti, kurio sūnaus dvasios mumyse yra daugiau... Kai gauname jo Gailestingumą, gailestingumas negali pasilikti tik mumyse. Šviesai yra būdinga sklisti. Jei bandai užgožti šviesą, ji užgęsta. Gailestingumas turi pasiekti ir kitus žmones...

Kaip vykdyti gailestingumą ? Mums pagelbėti gali šv. pop. Jono XXIII „Romumo dekalogas“. Žingsnis po žingsnio teks išmokti jį vykdyti... Pradėti dieną ir įsipareigoti - šiandien tikėti gerumu. Vakar pop. kalbėjo: Gailestinga širdis visuomet yra jauna širdis. Dievo Gailestingumas mums dovanojamas. Jis skatina mus būti jaunos širdies. Būti gailestingojo Dievo širdyje.

Po katechezės vyskupai atsakinėjo į jaunimo klausimus. Ypač daug plojimų sulaukė vyskupų pašaukimo istorijų pasakojimai. Šv. Mišios, kurioms vadovavo vysk. A. Poniškaitis, buvo aukojamos toje pačioje Fatimos DM bažnyčioje. Šlovinimui ir evangelizacijai vadovavo grupė MAGIS.

Vysk. Kęstutis Kevalas pamoksle kalbėjo apie Marijos malonės ir laimės pilnatvę. „Mes keliaujame į tą patirtį, kuri atsiveria mūsų akyse Mergelės Marijos istorijoje. Būdama tokio amžiaus kaip jūs, ji patyrė nepaprastą malonę. Angelas ją pasveikino: Sveika Malonės pilnoji. Įvyko tokia dovana, kurią mes vadiname ‚Įsikūnijusi malonė‘. Mergelė Marija buvo sumišusi. Bet ji svarstė savo širdyje. Bibline prasme ‚svarstyti‘-tai nešiotis įtampą. Tai-būti pradžiugusiu ir nešioti įtampą... Šiame mieste mes matome, kaip galėtų atrodyti pasaulis. Kokios gatvės, kokia nuotaika, tokia šventė... Taip galėtų atrodyti ši planeta. Ko trūksta? Įtikėti, kas Viešpaties žmogui pasakyta. Ir tapti laimingu. Dažnai žmonės pasiteisina: aš jau bandžiau... (Prisimenu, 2002 m. PJD Toronte (Tų metų tema: “Jūs-pasaulio šviesa”) ėjome į karinį aerouostą, kaip šeštadienį eisime į Gailestingumo lauką. Vieta didžiulė. Karštis. Asfaltas šiltas. Pusę dvylikos pranešė, jog pagal satelitinę nuotrauką šioje vietoje nakvoja 800 000 žmonių... O ryte ėmė smarkiai lyti. Apie dešimt tūkstančių kunigų… Kunigai nusiima arnotus ir gręžia. Dešimtą valandą malūnsparniu atskrenda Jonas Paulius II. Dangus juodas... Tada per evangeliją atsitiko tai, dėl ko prisimenu šią dieną ir jums galiu pasakoti. Atrodė, kad kažkas nustumtų uždangą nuo dangaus… ir nušvito saulė. Aš dabar prisimenu tą ‘Aleliuja’…)

Kiek daug kartų mes esame gundomi – sustoti pusiaukelėje. Mergelė Marija vis dėlto išeina į kalnyno miestą. Ir pasidalino žinia, kuri buvo džiaugsmo dovana. (Jei norite būti gailestingi, ypač Lietuvoj, padovanokit kitam žmogui džiaugsmą. Papasakokit, kokių didžių dalykų Viešpats jums yra padaręs. Ir tebedaro. Ir papasakokite apie savo tikėjimą. Nes) tas, kuris įtiki, yra laimingas. Pasidalintas džiaugsmas dvigubėja. Po šio pokalbio Mergelė pradėjo giedoti “Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Išganytoju”. Kokia formulę galime iš to padaryti? Pirmiausia melstis, paskui – tapti laimingu, t.y. tapti tuo, kuris dovanoja džiaugsmą.

Mes švenčiame PJD. Mes švenčiame Gailestingumo Jubiliejinius metus. Mes žinome, iš kur ta Gailestingumo idėja atėjo. Mes žinome, kur buvo rašomas Faustinos Dienoraštis. Mes žinome, kur buvo nutapytas pirmas Gailestingumo paveikslas…  Mes galime pasakyti, jog tikrai ‘Didžių dalykų padarė’ mūsų kraštui Visagalis. Mūsų akys matė, ką per šiuos dešimtmečius Viešpats išpildė mūsų kraštui. Dar daugiau. Šiandien per pop. Joną Paulių ir pop. Pranciškų pildosi tai, ką s. Faustina prieš daugelį metų užrašė Vilniuje. Ar tai nėra ‘dideli dalykai’? Didelė malonė?

Mes turime tuo įtikėti. Tai priimti. Ir tuo dalintis. Tada tapsime džiaugsmo apaštalais. Ir, kaip Mergelė Marija, išeidami iš savo kambarių, pakilę nuo savo sofų-lovų, išėję iš savo uždarų grupelių, eitume pas kitą žmogų pasidalinti džiaugsmu. Mūsų tikėjimo esmė nėra- sakyti, kaip laimingai susiklostė mano biografija. Pažinęs, turiu bėgti ir dalintis, ką reiškia ‘laimingas įtikėjęs’. Su viso pasaulio jaunimu švenčiame ‘Įtikėjimo džiaugsmą ir laimę’. Tebūna šios jaunimo dienos rimtas postūmis dalintis džiaugsmu mūsų tėvynėje Lietuvoje. Tuomet mes galėsime kartu su Mergele Marija gyventi ta nuotaika, kuria ji gyveno “Mano siela šlovina Viešpatį”.

Tą dieną Popiežius lankėsi Aušvico koncentracijos stovykloje. O vakare su jaunimu Blonia aikštėje ėjo Kryžiaus kelią. Pamaldose kviestinių svečių grupėje buvo Dovilė Kačiulytė ir Modesta Paklonskaitė.

Po Kryžiaus kelio popiežius Pranciškus jautriais žodžiais kreipėsi į jaunus žmones:

„Buvau alkanas, buvau ateivis, buvau nuogas, buvau ligonis, buvau kalinys” (Mt 25, 35-36). Tie žodžiai pasitinka klausimą, kuris sukasi mūsų mintyse ir mūsų širdyse: “Kur yra Dievas?” Kur Dievas, kai nekalti žmonės miršta nuo prievartos, terorizmo?.. Yras tokių klausimų, į kuriuos nėra jokių žmogiškų atsakymų. Galime tik žiūrėti į Jėzų ir klausti.  Atsakymas toks: “Jis yra kenčiančiuose. Jis giliai susitapatino su kiekvienu iš jų. Apkabindamas Kryžiaus medį, Jėzus apgobia visų laikų vyrų ir moterų nuogumą ir alkį, troškimus ir vienatvę, kančią ir mirtį. Šį vakarą Jėzus ir mes kartu su juo, su ypatinga meile apglėbkime mūsų sirų brolių, kurie bėga nuo karo. Pasitikime juos su broliška meile ir simpatija. Eidami Kryžiaus keliu iš naujo atradome panašumo į Jį reikšmę 14-oje Gailestingumo darbų. Veltui gavome. Veltui duokime. Esame pašaukti tarnauti Jėzui nukryžiuotajam kiekviename atmestųjų, alkanų, sergančių, bedarbių, persekiojamų, pabėgėlių, imigrantų. Ten surasime mūsų Dievą. Ten galime prisiliesti prie mūsų Viešpaties (plg. Mt 25, 31-46). Po ‘Gailestingumo darbų kūnui’ eina ‘Gailestingumo darbai sielai.’ Šiandien žmonijai reikia vyrų ir moterų, ypač jaunų žmonių, kaip jūs, kurie nenori savo gyvenimą nugyventi vidutiniškai. Jauni žmonės pasiruošę pašvęsti savo gyvenimą nesuinteresuotoje tarnystėje patiems neturtingiausiems ir silpniausiems broliams ir sesėms. Pagal Kristaus modelį… Jeigu tas, kas vadinasi krikščionis, negyvena tam, kad tarnautų, tarnauja tam, kad gyventų. Savo gyvenimu uždengia (paneigia) Jėzų Kristų…

Kryžiaus kelias Dievo gyvenimo ir stiliaus kelias, kuriuo Jėzus veda padalintos, neteisingos ir korumpuotos visuomenės keliais. Kryžiaus kelias yra vienintelis, kuris nugali nuodėmę, blogį ir mirtį, bet nuveda prie Kristaus prisikėlimo spinduliuojančios šviesos, atverdamas naujo ir pilnaverčio gyvenimo horizontus. Tai vilties ir ateities kelias. Kas leisis į jį su tikėjimu ir dosnumu, žmonijai duos viltį ir ateitį.

Mieli jaunuoliai, Didįjį Penktadienį daug mokinių grįžo nuliūdę į savo namus, kiti norėjo eiti į savo kaimą tam, kad užsimirštų apie kryžių. Klausiu jūsų: kokie jūs šiandien vakarą grįšite į savo namus, į apnakvindinimo namus?..”- jautriai klausė popiežius Pranciškus Kryžiaus kelyje dalyvaujančio jaunimo.

Šeštadienį PJD dalyviai, atsisveikinę su jaunimą svetingai priėmusiomis bendruomenėmis, išėjo į Gailestingumo laukus Vigilijai su popiežiumi.

Vatikano radijui kun. Algirdas Dauknys








All the contents on this site are copyrighted ©.