2016-08-17 14:32:00

Trečiadienio bendroji audiencija. Gailestingumas kuria bendrystę


Bendrojoje trečiadienio audiencijoje Vatikane popiežius Pranciškus kalbėjo apie tai, kaip dieviškas gailestingumas kuria bendrystę tarp žmonių, tarp Jėzaus mokinių. Buvo perskaityta Evangelijos pagal Matą ištrauka apie duonos ir žuvų padauginimo stebuklą (Mt 14, 15-20), kurią Šventasis Tėvas ir komentavo savo katechezėje.

Pirmiausia jis priminė platesnį kontekstą. Jėzus ką tik buvo gavęs žinią apie Jono Krikštytojo mirtį ir valtimi persikėlė per ežerą, ieškodamas „dykvietės, vienumos“. Tačiau žmonių minios apie tai sužinojusios, atėjo tą vietą. Iš valties išlipusiam Jėzui „pagailo jų, ir jis išgydė jų ligonius“. Toks buvo Jėzus, užjaučiantis, galvojantis apie kitus, - komentavo Pranciškus, pridurdamas, kad stebina ir žmonių ryžtingumas. Jie nenori, bijo likti vieni, tarsi apleisti. Mirus Jonui Krikštytojui, charizmatiškam pranašui, jie save patiki Jėzui, apie kurį pats Jonas buvo pasakęs – „po manęs ateis galingesnis už mane“. Tad minia visur sekioja paskui jį, klausydama ir atvesdama ligonius. Ir matydamas tai Jėzus susigraudina, jis nėra šaltas, jo širdis nėra šalta. Viena vertus, jis jaučiasi artimas žmonėms ir nenori, kad jie pasitrauktų, kita vertus, jam reikia vienatvės, maldos su Tėvu. Daug kartų Jėzus praleido naktį melsdamasis su Tėvu.

Ir tą dieną, - tęsė popiežius, - Mokytojas atsidėjo žmonėms. Jo užuojauta nėra šiaip neapibrėžtas jausmas; priešingai, rodo visą valios jėgą būti arti mūsų ir mus išgelbėti. Jėzus mus labai myli ir nori būti su mumis.

Vakarėjant Jėzui parūpsta ką žmonės, pavargę ir alkani, valgys. Jėzus rūpinasi tais, kurie seka paskui jį. Ir nori įtraukti savo mokinius - „jūs duokite jiems valgyti“. Ir parodo, kad keli duonos gabalėliai ir žuvys, per tikėjimo ir maldos galią, galėjo būti padalinti visiems žmonėms. Tai stebuklas, bet ne vien duonos padauginimo – taip pat tikėjimo, atjaučiančios ir meilios maldos.

Jėzus duoną „laužė ir davė mokiniams, o tie dalijo žmonėms“. Viešpats atsižvelgia į žmonių poreikius, bet nori kad ir kiekvienas jo mokinys, kiekvienas iš mūsų konkrečiai įsilietų į jo užuojautą.

Popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į maisto palaiminimą. Jėzus „paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė“. Galime matyti, kad tai yra ženklai, kuriuos Jėzus padarė ir per paskutinę Vakarienę. Tuos pačius ženklus padaro kiekvienas kunigas, švęsdamas Šventąją Eucharistiją. Krikščioniškoji bendruomenė nuolatos gimsta ir atgimsta iš šios eucharistinės bendrystės. Eucharistinė duona maitina ir stiprina. Todėl būti bendrystėje su Kristumi visai nereiškia pasyvumo, kasdienio gyvenimo ignoravimo, priešingai, mus susieja su mūsų laiko vyrais ir moterimis, kad parodytume jiems konkrečius gailestingumo ir Kristaus dėmesio ženklus. Maitindama Kristumi Eucharistija po truputį mus pačius paverčia Kristaus kūnu ir dvasiniu brolių maistu. Jėzus nori pasiekti visus, kad visiems duotų Dievo meilę. Todėl kiekvieną tikintįjį daro gailestingumo tarnu.

Pasakojimas apie duonos ir žuvies padauginimą baigiasi konstatavimu, kad visi pasisotina, o maisto dar liko. Tai, anot popiežiaus, dar kartą parodo kaip Jėzus veikia: duoda dosniai, atleisdamas nuodėmes, užjausdamas, mylėdamas. Jėzaus mokiniai žino kelią, kuriuo reikia eiti – pasotinti liaudį ir išlaikyti ją vieninga, tarnauti gyvenimui ir bendrystei.

Tad, - kvietė Pranciškus, - melskime Viešpatį, kad padėtų savo Bažnyčiai labiau atlikti šią šventą tarnystę ir kad kiekvienas iš mūsų galėtų būti bendrystės savo šeimoje, darbe, parapijoje, grupėje įrankis ir regimas Dievo gailestingumo ženklas, nepaliekant nei vieno vienatvėje ir nepritekliuje; kad pasiektume bendrystę ir taiką tarp žmonių ir žmonių bendrystę su Dievu, nes ji reiškia gyvenimą visiems. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.