2016-08-26 17:31:00

Popiežius meldėsi su klauzūros vienuolėmis už žemės drebėjimo Italijoje aukas


Ketvirtadienį popiežiaus Pranciškaus kvietimu Gailestingumo metų kontekste jį Vatikane aplankė Vallegloria Švč. Mergelės Marijos klauzūrinės bendruomenės seserys klarisės urbanietės, iš viso 24 vienuolės, įskaitant vieną naujokę ir dvi postulantes. Seserys vienuolės su popiežiumi meldėsi už žemės drebėjimo centrinėje Italijoje aukas, dalyvavo Pranciškaus Šv. Mortos namų koplyčioje aukotose Mišiose, kaip Šventųjų metų piligrimės ėjo į Šv. Petro baziliką pro Šventąsias duris ir sugrįžusios į Šv. Mortos namus papietavo su popiežiumi.

Klauzūrinių klarisių urbaniečių iškyla iš vienuolyno centrinės Italijos Spello miestelio, Folinjo vyskupijoje, buvo išskirtinis įvykis jų bendruomenės istorijoje: „Tai buvo pirmas kartas, kai kaip bendruomenė buvome išvykusios iš savo vienuolyno“, neslėpdama susijaudinimo papasakojo vienuolyno abatė Vatikano dienraščiui „L’Osservatore Romano“. Popiežius dėmesingai pabendravo su kiekviena vienuole atskirai, padovanojo vienuolių bendruomenei ir ją į Vatikaną palydėjusiam Folinjo vyskupui Gualtiero Sigismondi neseniai paskelbtos naujos Apaštališkosios konstitucijos „Vultum Dei quaerere“ kopijas. Klarisės urbanietės savo ruožtu popiežiui padovanojo tikslią šv. Damijono Kryžiaus kopiją, kurią nutapė bendruomenės abatė Maria Ciara Mosetti.

Vienuolyną 560 metais įkūrė šv. Benedikto mokiniai, 1230 metais buvo reformuotas dviejų šv. Klaros Asyžietės mokinių Balbinos ir Pacifikos, 1263 popiežius Urbonas IV patvirtino klarisių bendruomenės gyvenimo normų regulą ir nuo tada ši šv. Klaros pasekėjų klauzūrinė bendruomenė gavo sudėtinį „klarisių urbaniečių“ vardą.

Popiežius su vienuolėmis meldėsi už visus kenčiančius ir žuvusius nuo žemės drebėjimo centrinėje Italijoje, kartu švęstų Mišių intencijoje. Apie popiežiaus aukotas Mišias Vatikano dienraščiui papasakojo viena joje dalyvavusi vienuolė, prisiminusi ir žemės drebėjimo košmarą, klarisių urbaniečių seserų bendruomenės patirtą per daug žalos padariusį žemės drebėjimą Umbrijoje ir Markėse 1997 metais. Vienuolės ilgą laiką negalėjo gyventi apgriuvusiame vienuolyne. Nenorėdamos pažeisti įsipareigojimo gyventi uždarai (klauzūroje), pasiliko nakvodamos palapinėse vienuolyno darže, vėliau palapines iškeitė į konteinerį ir tik po keturiolikos metų, 2011 metais galėjo sugrįžti į savo celes.

Su Šventuoju Tėvu Mišias aukojo du koncelebrantai: Folinjo vyskupas G. Sigismondi ir prel. Yoannis Lahzi Gaid. Popiežius Pranciškus Mišių homilijoje kalbėjo apie maldą kaip kompliatyvaus klauzūrinio gyvenimo vertybę ir kvietė vienuoles įsigilinti į jo pasiūlytus tris punktus: praturtėjimo reikšmę, nuoseklaus gyvenimo liudijimo jėgą ir viltį.

Praturtėjimas, liudijimas, viltis.

Popiežius komentarui pasirinko ketvirtadienio Mišių skaitinio iš Apaštalo šv. Pauliaus laiško korintiečiams pradžią: „Aš nuolat už jus dėkoju Dievui, kad dėl Jėzaus Kristaus Dievas suteikė jums savo malonę. Per jį jūs praturtėjote visa kuo – visokiu žodžiu ir pažinimu – ir Kristaus liudijimas tapo tvirtas. Todėl jums, laukiantiems mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo, nestinga jokios malonės dovanos“ (1, 4-7). Popiežius būtent pagal šiuos žodžius parinko tris žodžius, kurie pasak jo, bus naudingi vienuolėms, bet ir visiems, „nes šie žodžiai mūsų gyvenime turi tapti tikrove“.

Pirmasis žodis „praturtėjimas“: esam turtingi, nors kai kas prisimins, kad vienuolės yra davusios neturto įžadą. Tačiau iš tikrųjų apaštalas Paulius tvirtina, kad per Jėzų Kristų praturtėjome visa kuo. Problemos atsiranda tada, kai ieškome kitokio praturtėjimo, ne iš Viešpaties suteiktų malonių, kai nebematome, kad pašvęstųjų tikrasis turtas yra Viešpaties malonės, kurias suteikia dosnusis Tėvas, atiduodantis viską vardan Sūnaus.

Kai ieškome praturtėjimo ne šiose malonėse, reiškia, kad pametėme kelią, pasakė popiežius. Gal būt pasiduodama mokslinėms arba tuštybės vilionėms, išdidumui ar kitiems neigiamiems nusistatymams, iki pinigo. Pasak popiežiaus, vienas iš religinės bendruomenės ar kongregacijos žlugimo ženklų yra tai, kad pradeda prisirišti prie pinigo. Viešpaties malonės prarandamos vardan kitokio praturtėjimo, kurį galima „paliesti“. Tačiau praturtėjimas malonėmis yra nemokamas ir įvyksta kai tik Jis nori.

Antrasis žodis „liudijimas“. Jūs esate klauzūrinės vienuolės ir niekas jūsų nemato, tačiau žmonės atpažįsta jūsų liudijimą. Jūs savo gyvenimu ir malda sėjate Kristaus gyvenimą kituose. Liudyti reiškia „pasirinkau šitą, kitų daiktų man nereikia“. O tai – liudijimas, kad Kristus yra jumyse. Antra vertus,  - tęsė Šventasis Tėvas kreipdamasi į vienuoles, - jūs nepabėgote iš pasaulio iš baimės, o buvote pašauktos.  Pašaukimas turi būti puoselėjamas pagal regulą, pagal tai, ko iš jūsų prašo Bažnyčia: „tai jūsų liudijimas“. Tada žmonės žino, kad tai pašvęstos moterys, kurios meldžiasi, savo malda palaiko Bažnyčią. Tai liudijimas. Todėl negali būti „pusiau pašvęstų“ ir regula negali būti „iš dalies taip, iš dalies ne“, pradedant kažką, kas nepriklauso prie tų dalykų, kurių norėjo steigėjas ar steigėja. Tai nėra liudijimas, - sakė Pranciškus.

Trečiasis žodis: „viltis“: jūs este vilties moterys ir sėjate viltį, nes laukiate jaunikio taip, kaip dešimt mergaičių iš garsiojo Jėzaus pasakojimo Evangelijoje. Nuolat laukiate ir dairotės, kad tik jis ateitų. Tiesa, kartais laukiant užmiegame, pavargstame. Tačiau Viešpats Evangelijoje nebara dešimties mergaičių, kurios užmigo, o bara tik penkias neišmintingas, kurios neturi aliejaus. Visiems gali nutikti, kad užmiegame, kartais ir man taip būna, kad nueinu melstis, o užmiegu, - sakė popiežius. Tačiau pasak jo, svarbu turėti aliejaus vilčiai, būti tikriems, kad Jis ateis. Šitaip atpažįstame savo silpnumus, savo problemas, kad nuolankiai nuneštume jas Viešpačiui ir paprašytume jo atleidimo. Elkimės taip, kad niekada nepritrūktų aliejaus, vilties ir sulauktume Viešpaties, jo žavaus veido.

Praturtėjimas, liudijimas ir viltis; visa kita, kas priešinga, yra negražūs dalykai, kaip pasikliovimas turtais, kurie nėra Viešpaties, kaip ir nevisavertis liudijimas – irgi negražus, tarsi per daug atskiestas vynas. Visi turime nuodėmių, sakė Pranciškus vienuolėms, prašykime atleidimo, eikime išpažinties. Taip pat nuodėmes išpažinti yra liudijimas, tačiau savo, ne kitos sesės vienuolės ar vyresniosios nuodėmes, pridūrė Pranciškus. Visuomet reikia nuoseklaus gyvenimo liudijimo, bet neteiskite kitų vienuolių, o už jas melskitės!

Prašykime Viešpatį, kad mūsų gyvenime suteiktų šlovinimo ir rūpinimosi bendruomenės gerove nusiteikimą, kad būtume žmonės, turtingi malonėmis, liudijantys ir visuomet atviri vilčiai, ir su džiaugsminga šypsena veide, sakė popiežius Pranciškus Mišiose, kurias ketvirtadienį aukojo klarisėms urbanietėms savo namų koplyčioje.

Vatikano dienraštis, išsamiai pranešęs apie seserų vienuolių Šventųjų Gailestingumo metų piligrimystę ir susitikimą su popiežiumi, pažymėjo, kad Šventasis Tėvas Pranciškus, įteikdamas vienuolėms Apaštališkosios konstitucijos „Vultum Dei quaerere“ kopiją, šiuo gestu naująjį dokumentą apie moterų kontempliatyvaus gyvenimo esmę simboliškai įteikė visoms pasaulyje klauzūros vienuolėms. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.