Beatifikacija Argentinoje: Dvasinio atsinaujinimo apaštalė paskelbta palaimintąja

„Palaimintoji „Mama Antula“ užtikrino Kristui didžiąją dalį Pietų Amerikos“. Tuo įsitikinęs Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Argentinietė pasaulietė pašventė visą savo gyvenimą dvasinio atsinaujinimo pratybų, kaip dvasinei sveikatai būtinų vaistų, populiarinimui. Palaimintosios pastangas lydėjo sėkmė ir jos pradėtas darbas nenutrūko po  mirties 1799 metais. Jos įsteigti Buenos Airių rekolekcijų namai tebeveikia pagal paskirtį.

„Mama Antula“ vadinta Marija Antanė de Paz y Figueroa (1730-1799), viena šviesiausių Bažnyčios Argentinoje aštuonioliktajame amžiuje asmenybių, šeštadienį popiežiaus Pranciškaus dekretu paskelbta Bažnyčios palaimintąja. Beatifikacijos iškilmėms Argentinoje, Santjago del Estero, palaimintosios gimtojo miesto katedroje vadovavo kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, kuris šventės beatifikacijos ceremonijų išvakarėse su Vatikano radijo klausytojais pasidalijo įžvalgomis apie naują Bažnyčios palaimintąją.

Dvasinio atsinaujinimo pratybas palaimintoji populiarino pagal šv. Ignaco Lojolos metodą, kurį įsisavino pas jėzuitus. Populiarinimo metodas buvo paprastas. „Mama Antula“ atkeliaudavo į kurį nors miestą, prisistatydavo Bažnyčios vyresniesiems prašydama leidimo surengti viešus ir bendrus dvasinio susikaupimo kursus visiems vargdieniams, tiek dvasios, tiek kūno. Paskui ieškodavo vietos, tinkamos didesnei žmonių grupei, pasirūpinant tiek jų pamaitinimu, tiek nakvyne taip, kad dvasinių pratybų dalyviams nieko nestigtų. Tada ieškodavo kunigų, kurie sutiktų vesti pratybas, dažniausiai mercedarus ir dominikonus, nes pratybų pradininko šv. Ignaco Lojolos dvasinės šeimos įpėdiniai 1767 metais buvo išvaryti iš Argentinos ir visos Lotynų Amerikos.

Būtent 1767-ieji buvo takoskyros metai vaikų ir jaunimo katechetės Marijos Antanės de Paz y Figueroa gyvenime. Nelikus jėzuitų, apsiėmė jų vietoje ir pagal jų pratybas ugdyti dvasinį atsinaujinimą: pradėjo gimtajame Santjago del Estero, per trumpą laiką surengė aštuonias grupes po 300 žmonių, paskui apaštalavo šiaurinės Argentinos miestuose. Pratybose Kordoboje 1778 per keturis mėnesius dalyvavo trys tūkstančiai vyrų ir moterų. Navaros vicekaralius, Kubos ir Katalonijos kapitonas generolas Ambrosio Funes viename 1788 metų laiške tvirtina, kad palaimintosios per aštuonerius metus surengtose pratybose dalyvavo 70 tūkstančių žmonių.

1785 metais pratybas, kaip tinkamą ir vartotiną dvasinio atsinaujinimo būdą dar  labiau paskatino Romoje paskelbtas popiežiaus Pijaus VI reskriptas dėl visuotinių atlaidų suteikimo atliekantiems rekolekcijas. Maždaug tuo mat metu į kitas kalbas išversti palaimintosios laiškai paplito Europoje, o Marija Antanė „Mama Antula“ savo apaštalavimą išplėtė iki Urugvajaus. Argentinos sostinėje didžiulis žmonių susidomėjimas siūlomu dvasiniu atsinaujinimu nulėmė, kad „Mama Antula“ 1780 Buenos Airėse įsteigė pirmuosius rekolekcijų namus. Juose palaimintoji mirė eidama septyniasdešimtuosius amžiaus metus. Jos žemiški palaikai pagarbiai prižiūrimi Buenos Airių bažnyčioje „Nuestra Señora de la Piedad“. 

Kardinolas Amato: Žavi palaimintosios nenuilstamas apaštalavimas, jos dvasinis gyvenimas maitinamas gilaus tikėjimo į Dievą ir jo Apvaizdą. Marija Antanė buvo įsimylėjusi į Jėzų Kristų ir Eucharistiją. Buvo giliai pamaldi. Ypatingai mylėjo Kūdikėlį Jėzų, kurio šaukėsi „Manuelito“ vardu. Jo užtarimo prašydavo kai pritrūkdavo malkų, maisto ir pinigų. Įtikinėdavo bendražygius nesirūpinti, nes „viskuo pasirūpins Manuelitas“.

Popiežius Pranciškus savo tautietės Marijos Antanės beatifikacijos išvakarėse išreiškė viltį ir troškimą žinutėje, išplatintoje šeštadienį per socialinius tinklus, kad galingi šventumo gūsiai pakiltų per Gailestingumo jubiliejų visose Amerikose. (Vatikano radijas)