2016-08-29 15:21:00

Mantas Adomėnas: ką galime padaryti dėl rytų krikščionių?


Sekmadienį baigėsi kelias dienas trukęs „Tarptautinio katalikų politikų tinklo“ suvažiavimas Romos apylinkėse. Mūsų studijoje apsilankė vienas iš jo iniciatorių ir nuolatinių dalyvių Mantas Adomėnas, LR Seimo narys, kuris papasakojo apie susitikimą ir Tinklo darbą.

M. Adomėnas:

 

Tarptautinis katalikų politikų tinklas tai jau septintą kartą susirenkantis, 2010 metais įsteigtas, katalikų politikus iš viso pasaulio vienijantis neformalus junginys, kuris renkasi kartą per metus, paskutinį vasaros sekmadienį, netoli Romos, kad derintų veiksmus katalikų, aktyviai veikiančių savo šalyse, ginančių Bažnyčios skelbiamas vertybes. Kartu suteiktų jiems tam tikrą pastoracinę globą ir priežiūrą, nes tai yra labai sunkus pašaukimas. Katalikai politikai susiduria ir su nesupratimu, ir su spaudimu, kurį dažnai labai sunku pakelti. Šio tinklo uždavinys yra derinti veiksmus, siekiant Bažnyčios skelbiamų tikslų: šių metų susitikimas vyko po prieš metus išsikelto uždavinio padėti persekiojamiems rytų krikščionims, krikščionims, kurie Artimuosiuose Rytuose, Sirijoje, Irake, šiaurės Afrikoje yra žudomi, pavergiami, grobiami, prievartaujami ir kitaip persekiojami būtent dėl savo tikėjimo. Tuo metu su kolegomis iš viso pasaulio iškėlėme tikslą priimti kaip galima daugiau tarptautinių teisinių dokumentų, kurie skelbia krikščionių persekiojimą esant genocidą; tai suteikia net ne teisę, o būtinybę didžiosioms pasaulio galybėms įsikišti ginant genocido aukas. Ir Lietuva buvo pirmoji Europos valstybė paskelbusi savo Seime, praėjusių metų gruodį priėmusi tokią rezoliuciją, kur krikščionių persekiojimas apibūdintas kaip genocidas, po to sekė Europos Parlamentas, britų parlamentas, Europos tarybos rezoliucija ir, galiausiai, JAV kongreso rezoliucija. Tai labai konkretūs, apčiuopiami veiksmai, kuriuos mes pristatėme Šventajame Tėvui sekmadienį vykusioje privačioje audiencijoje, kur visi, daugiau nei 150 katalikų iš viso pasaulio, visų žemynų, susitiko su Šventuoju Tėvu ir turėjo galimybę pabendrauti rūpimais, opiais katalikų pasauliui, katalikų bendrijai klausimais.

Šių metų tema – Rytų Bažnyčios, ką galima dėl jų padaryti. Prašome pakomentuoti šį klausimą.

M. Adomėnas: Iš tiesų, po praėjusių metų labai sėkmingos veiklos, kai daug parlamentų  - nepaminėjau Argentinos ir kitų parlamentų, kur rezoliucija (apie krikščionių genocidą) buvo pateikta ar priimta, buvo jausmas – o ką toliau daryti, kaip tęsti pasiektus rezultatus? Todėl šį kartą susirinkome išskirtiniu formatu. Paprastai būna daug temų aptariama – gyvybės apsauga, daug kitų dalykų, o šį kartą koncentravomės į vieną klausimą: būtent, į rytų Bažnyčių likimą. Pagrindiniai prelegentai buvo iš Artimųjų Rytų, iš Sirijos, Izraelio, Egipto, atvažiavę rytų Bažnyčių patriarchai, ne vien katalikai, bet ir stačiatikiai – dalyvavo stačiatikių patriarchas iš Antiochijos. Kalbėjomės kokiais konkrečiais žingsniais mes, kaip politikai visame pasaulyje, galime prisidėti prie to, kad krikščionys Artimuosiuose Rytuose neišnyktų, kad persekiojimai liautųsi. Kryptys, kurias numatėme, pirmiausia buvo saugių zonų kūrimas, pradedant Iraku, bet taip pat ir Sirija; ten, kur krikščionys galėtų būti apginti, jaustis saugūs ir galėtų atkurti savo gyvenimą, kuris dėl prasidėjusių persekiojimų buvo prarastas – jie nebeturi nei iš ko, nei kur gyventi. Tai pirmas žingsnis, konkretūs sprendimai, kuriuos didžiosios galybės gali ir, mūsų kolegų padedamos, manau, diegs tose šalyse.

Taip pat buvo kalbama apie būtinybę nutraukti ginklų tiekimą ir užkirsti kelią, kad ginklai iš Vakarų pasaulio pasiektų tas radikalias grupes, kurios užsiima krikščionių persekiojimu, ir čia labai konkretūs sprendimai reikalingi. Lietuva šiame kontekste, žinoma, negali labai aktyviai dalyvauti, bet šiuo požiūriu svarbus Lietuvos palaikymas tarptautiniuose formatuose: Jungtinėse Tautose, Europos Parlamente, Europos Taryboje, kur Lietuva turi ryškų balsą ir gali prisidėti, kad mūsų broliai krikščionys ir katalikai nebebūtų persekiojami ir žudomi tame regione, kur dabar verda nuožmūs karai ir siekiama įkurti islamo valstybę, kurioje nebebūtų kitatikių. Jos pavojus mes patyrėme ir Europoje, teroristiniai išpuoliai nėra nesusiję su tuo, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, pavojus yra žymiai arčiau, tai nėra rūpestis tolimais dalykais. Rūpindamiesi krikščionimis Artimuosiuose Rytuose mes rūpinamės ir Europos, Vakarų pasaulio likimu.

Jūsų suvažiavime buvo įteiktas Tomo Moro apdovanojimas. Kokia šio apdovanojimo idėja?

M. Adomėnas: Taip, šiemet pirmą kartą buvo įteikti du Tomo Moro apdovanojimai, pavadinti iškilaus anglų politiko kataliko vardu, kuris atsisakė aukoti sąžinę dėl asmens saugumo, dėl politinių sumetimų ir buvo nukirsdintas. Jo vardo apdovanojimas yra teikiamas už religijos laisvės puoselėjimą ir jos vertybių gynimą. Buvo labai sunku apsispręsti tarp dviejų iškilių politikų, brito lordo Deivido Altono (David Alton), daug metų pašventusio kovai už religijos laisvę visame pasaulyje, šiemet pristačiusio savo globotinį, labai išskirtinės biografijos šiaurės korėjietį Timothy (Cho), kuris du kartus pabėgo iš šiaurės Korėjos ir po to dar iš komunistinės Kinijos sugebėjo ištrūkti; tuose bėgimuose nuo totalitarinio režimo atrado labai gilų tikėjimą ir mums apie tai pasakojo. Taigi, Deividas Altonas buvo vienas šio apdovanojimo gavėjas, kitas buvo italų politikas iš šiaurės Italijos Lukas Volontė  (Luca Volonté), ilgametis Europos parlamento narys, daugybės iniciatyvų, ginančių krikščioniškas vertybes ir jų sklaidą Vakarų Europoje, bet taip pat ir tikėjimo laisvės visame pasaulyje autorius.

Keletas detalių iš susitikimo su Šventuoju Tėvu Pranciškumi?

M. Adomėnas: Tradiciškai, po Angelus, sekmadienį, mes, šio tinklo nariai, susitikome ir turėjome galimybę asmeniškai pabendrauti su Šventuoju Tėvu. Iš tiesų buvo jaučiamas jo susirūpinimas krikščionimis visame pasaulyje, ne tik Artimuosiuose Rytuose; taip pat dėl didėjančio priešiškumo krikščioniškoms vertybėms, mūsų tikėjimui, kuris jaučiamas daugelyje pasaulio valstybių, taipogi liberaliose Vakarų pasaulio valstybėse, apie tai nemažai kalbėjome. Be abejo, jis dėkojo už Tinklo veiklą ir pabrėžė krikščionio politikoje misijos svarbą. Kai daugelis suvokia politiką kaip kažkokį negarbingą užsiėmimą, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad tai labai svarbus pašaukimas, labai svarbu, kad jį atliktų žmonės, kurie labai įsipareigoję krikščioniško tikėjimo vertybėms. Aš savo ruožtu, asmeniškai susitikęs, papasakojau, kad Lietuva yra pirmoji Europos valstybė, priėmusi tą krikščionių persekiojimo apibrėžimą, apibrėžusi krikščionių persekiojimą kaip genocidą, tai, ko jis karštai prašė prieš metus. Ir, savo ruožtu, pakviečiau jį atvykti į Lietuvą. Tą kvietimą, man regis, jis girdi vis dažniau iš lietuvių, ir nusišypsojęs jis pasakė „melsiuos už jus“, tarsi leido suprasti, kad ir pats turi tokią viltį.

Ačiū už pokalbį. (Vatikano radijas)     








All the contents on this site are copyrighted ©.