2016-08-30 12:42:00

Padėkos ir vilties eisenos iš Tytuvėnų ir Dubysos į Šiluvą


Vasariškai giedrą, tačiau jau paskutinį vasaros sekmadienį į piligriminę Marijos šventovę Šiluvoje švęsti Padėkos už laisvę dienos daugelis piligrimų atkeliavo pėsčiomis, dalyvaudami tradicinėse piligrimų eisenose nuo Tytuvėnų ir Dubysos. Piligrimų eisenų, prasidėjusių ir visaip trukdytų sovietmečiu (jų organizatoriams bei dalyviams tekdavo patirti KGB persekiojimų), tradicija gyvuoja ir tęsiasi taip pat ir mūsų Nepriklausomybės metais – šia malda dėkojame Dievui už laisvės dovaną, nepaliaujamą Švč. M. Marijos užtarimą mūsų „laisvės byloje“, meldžiamės už laisvės kovų dalyvius.

*

Rugpjūčio 28 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis vadovavo Padėkos už laisvę eisenai iš Tytuvėnų į Šiluvą.

Laisvė kaip brangi vertybė prisiminta ir sueigose. Šiauliuose Laisvės dienos minėjimas surengtas eisenos išvakarėse - rugpjūčio 27 d. 16.30 val. Sukilėlių kalnelyje, iš kur su giesmėmis eita į Šiaulių katedrą. Padėkos už laisvę dieną, rugpjūčio 28-ąją, vyko net dvi sueigos: 7.30 val. Kelmėje ir 8.30 val. Tytuvėnuose.

Laisvės dienos minėjimuose dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. „Lietuvos laisvė, – sakė vyskupas, – Dievo dovana“. Kai pasaulyje tiek daug neramumų ir skausmo: krikščionių persekiojimas, žemės drebėjimas, masinė priverstinė emigracija, – Lietuva ypatingu būdu globojama Marijos, kuri ją palietė savo kojomis. Šiaulių ganytojas kvietė su pagarba už viską dėkoti Dievo Motinai.

Vadovaudamas eisenai į Šiluvą vyskupas kvietė ypatingai melstis už šeimas. Pagrindinė nesantarvės ir negerovių šeimose priežastis – netikėjimas. Ganytojas ragino priimti švč. Mergelės Marijos kvietimą maldai ir su rožinio malda lūpose prašyti, kad išsilaisvintume iš blogio. Visus sunkumus įveikia šeimos, kuriose tėvas, mama ir vaikai kalba rožinį.

Eisenos „Tytuvėnai – Šiluva“ metu sukalbėtos visos 4 rožinio dalys. Šiai maldai vadovavęs Šiaulių ganytojas pasinaudojo proga pakviesti į Eucharistinę adoraciją, išaiškinti krikšto neatidėliojimo svarbą ir kitus tikėjimo klausimus.

Laisvės dienos minėjimas bei žygis į Šiluvą vargiai beįsivaizduojamas be TFP delegacijos. TFP, - tai įvairių tautų atstovų organizacija, ginanti Tradicijos, Šeimos, Nuosavybės vertybes.  Laisvės dienos minėjimo renginiuose jie dalyvauja nešdami Fatimos Dievo Motinos statulą. Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas Fatimos žiniai, nes 2017 m. bus švenčiamas Švč. Mergelės Marijos pasirodymo Fatimoje 100 metų jubiliejus. TFP organizacijos nariai dalino 2016-2017 m. kalendorius, kuriuose pasakojama Marijos pasirodymo istorija ir aiškinama Fatimos žinia, jos reikšmė šiandienos pasaulyje bei Dievo Motinos pažadas. Apie tai buvo ir Tytuvėnuose žygio dalyviams rodytas dokumentinis filmas „Fatima – tragedijos ar vilties žinia“. Už TFP organizacijos veiklą Lietuvoje atsakingas advokatas Renato Murta de Vasconsales ypatingai pabrėžė, kaip svarbu įsiklausyti į tai, ką sakė Mergelė Marija. Didžiosios pasaulio problemos (vien abortai pasaulyje kasmet nusineša per 50 milijonų gyvybių) akivaizdžiai rodo, jog didelė pasaulio dalis nenori įsiklausyti į Marijos žodžius. Todėl reikia nuolat melstis ir prašyti Dievo Motiną pagalbos. Todėl ir žygio į Šiluvą eisena yra maldos eisena.

Kaip kasmet eisenoje dalyvavo būrelis skautų iš Gudijos, kuriam vadovauja gana gerai lietuviškai kalbantis Aleksandras Strelcovas.

Ne vienam eisenos dalyviui šis kelias iš Tytuvėnų į Šiluvą turi ypatingą prasmę, nes prisimena, kaip juo ėjo okupuotos Lietuvos laikais. Tačiau dalyvauja ir daug jaunų žmonių, mamos mielai vedasi vaikus, močiutės – anūkus, mokytojai pakviečia dalyvauti mokinius. Be tikinčiųjų iš Šiaulių ir Kelmės eisenoje dalyvavo piligrimai iš Mažeikių, Kauno, Prienų, Gargždų, tikėtina, ir kitų Lietuvos miestų.

*

Piligrimų eisenai nuo Dubysos vadovavo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Su Rožinio malda, giesmėmis keliavusieji – seserys vienuolės, arkivyskupijos parapijų tikintieji ir ypač daug jaunimo, jaunųjų savanorių – dalį kelio ėjo Piligrimų taku per Šiluvos šilą, apmąstydami Kristaus Kryžiaus kelią su kun. Povilu Narijausku prie keturiolikos koplytėlių, pastatytų okupacijų, tremčių, Holokausto, Sausio 13-osios aukoms atminti.

Maždaug vidudienį, po beveik dviejų valandų kelio, piligrimai pasiekė Šiluvos baziliką ir joje drauge šventė padėkos Eucharistiją, prašė Viešpaties gailestingumo mūsų tėvynei Lietuvai, atmindami, pasak pradžios giesmės žodžių, jog „Viešpats mano tautos stiprybė“. 

„Mišios yra pati brangiausia dėkojimo malda. Dėkokime už daugybę dovanų, kurias gavome asmeniškai, ir laisvės dovaną mūsų tautai“, – sakė Eucharistijai vadovavęs arkivysk. S. Tamkevičius, sveikindamas vyskupą Eugenijų, brolius kunigus, visus piligrimus, ypač laisvės gynėjus, Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenės jaunimą, gausiai dalyvavusį eisenoje, vėliau giedojusį Mišių metu.

„Jau 26 metus dėkojame Dievui už laisvę. Ji buvo dangaus dovana – jos galėtume ir neturėti“, – vėliau sakė ganytojas savo homilijoje, atkreipdamas dėmesį, jog Dievas leido subyrėti sovietų imperijai, leido jau antrąsyk istorijoje mūsų tautai kurti nepriklausomą valstybę.

Homilijoje buvo pakviesta pažvelgti į laiko ženklus, kurie yra pavojingi mūsų dienų tėvynei. Tai moralinis reliatyvizmas, kai atmetamos bendražmogiškos ir krikščioniškos vertybės, tikros meilės stygius, grėsmingai visuomenėje plintantis pesimizmas.

Kaip krikščionis turi žvelgti į šiuos laiko ženklus? Pasak ganytojo, visur – darbuose, versle, visuomenėje, šeimose – privalome išsaugoti savo krikščioniškąją tapatybę, visur branginti Kristaus tiesą. Lietuvai ypač reikia puoselėti meilę. Tikros meilės pavyzdys – Jėzaus mirtis ant kryžiaus už visų išgelbėjimą. Homilijoje pakviesta būti džiaugsmo nešėjais, atsakingai rinkti Lietuvai vadovausiančius žmones, kad jie matytų silpnesnius, kenčiančius, vargstančius, paraginta prašyti Viešpatį pagalbos, kad kasdien ne griautume, bet kurtume laisvos Lietuvos gyvenimą.

Bendruomeniniuose maldavimuose, be maldos už tėvynę, jos žmones, Bažnyčią Lietuvoje, melstasi už taiką visame pasaulyje, ypač Ukrainoje, Šventojoje Žemėje, Sirijoje ir kitur.

Padėkos už laisvę šventė kasmet yra tarsi įžanga į didžiuosius Švč. M. Marijos Gimimo atlaidus, kurie jau netrukus prasidės Šiluvoje.

.

(Pagal Inesės Ratnikaitės pranešimą ir Kauno arkivyskupijos informaciją)








All the contents on this site are copyrighted ©.