2016-09-01 00:00:00

Patriarcho Baltramiejaus žinia Kūrinijos dienai: gamta ir kultūra ne priešai


„Daug metų stebėdama katastrofiškus reiškinius aplinkos srityje šventa ir didžioji Kristaus Bažnyčia Motina, budėdama, savo iniciatyva, nustatė kiekvienų bažnytinių metų pradžią kaip dieną, skirtą Kūrinijai, aplinkai, tądien visą ortodoksų ir krikščionišką pasaulį kviesdama dėkoti ir melsti visų dalykų Kūrėją“, rašo ortodoksų patriarchas Baltramiejus žinioje, skirtoje Kūrinijos dienai, kuri pagal šios Bažnyčios kalendorių minima rugsėjo 1-ąją. Prie šios datos prisiderino ir katalikų Bažnyčia. Patriarchas ragina dėkoti už nepaprastą Kūrinijos dovaną ir melsti, kad ji būtų apsaugota nuo kiekvieno žmogaus išpuolio, regimo ir neregimo.

Ortodoksų patriarchas jau ne pirmą kartą ragina atidžiai stebėti, kad technologinė pažanga, jos teikiami palengvinimai, netaptų pretekstu aplaidumui ir ignoravimui, kokias pasekmes technologijos gali padaryti natūraliai aplinkai, žmonėms – o jos gali būti, kaip rašo Baltramiejus, „katastrofiškos“. Ši tema, primena ortodoksų ganytojas, neseniai buvo iškelta ir paminėta didžiojo ortodoksų Susirinkimo Kretoje dokumente.

„Reikia nuolatinio budrumo, formacijos ir mokymo, kad būtų aiškus ryšys tarp dabartinės ekologinės krizės ir žmogiškųjų godumo, egoizmo, plėšrumo, rajumo aistrų“, kurios tą krizę sukelia, rašo patriarchas, priešpastatydamas senąjį tvarkos, susivaldymo, nuosaikumo, askezės grožį, galinčius padėti išmintingai tvarkyti gamtinę aplinką. „Ekologinės krizės priežastys yra dvasinės ir etinės, kiekvieno žmogaus širdyje“.

Tačiau savo žinioje Baltramiejus nesupriešina kultūros ir aplinkos, priešingai, pasak jo, šie lygmenys yra susiję, vienodos vertės, vienas kitą pakeičiantys. Deja, stebime ir kultūros krizę, kuri tampa pasauline, pažymi Baltramiejus, paminėdamas karo baisumus ir barbarybes, nuo kurių kenčia ir pasaulinės vertės kultūros paminklai, kaip kad Palmyra Sirijoje. Kultūra buvo sukurta protą turinčio žmogaus, ją gerbti yra pareiga, pačiam žmogui esant dieviškojo kūrimo apkarūnavimui.

Todėl „atkreipiame visų atsakingųjų ir visų žmonių dėmesį į būtinybę, lygiagrečiai, saugoti natūralią aplinką ir pasaulinį kultūros paveldą, atsidūrusiems pavojuje dėl klimato kaitos, dėl karinių konfliktų pasaulyje ir kitų priežasčių“, rašo ortodoksų patriarchas, pažymėdamas, kad kultūros lobynui priklausantys religiniai monumentai, tūkstantmečio žmogaus proto išraiška yra visos žmonijos nuosavybė, o ne vien tų šalių, kurių geografinėse ribose stovi. Jie prisideda prie visos žmonijos gėrio ir, atvirkščiai, žala jiems kenkia visos žmonijos paveldui. Žmonėms ir valstybėms privalu saugoti tokius „universalius monumentus“, harmoningai jungti gamtinę ir kultūrinę aplinką, palikti tai ateities kartoms. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.