XX Renovabis Kongresas Freisinge

Rugpjūčio 31-rugsėjo 2 dienomis, kaip ir kasmet, Vokietijos katalikų solidarumo su Vidurio ir Rytų Europos žmonėmis iniciatyva Freisinge vyksta XX-asis Renovabis tarptautinis Kongresas. Nuo 1997 metų ant Katedros kalvos dalyviai iš visos Europos skaitys pranešimus ir diskutuos apie svarbius pokyčius vietos Bažnyčiose ir visuomenėse. Tokiu būdu, galima susidaryti išsamesnį vaizdą, kas iš tiesų  vyksta Europoje. Per eilę metų Renovabis išvystė svarbų dialogo tarp Rytų ir Vakarų Europos forumą, ko taip siekė Jonas Paulius II. Sveikinimus Kongresui atsiuntė pop. Pranciškus, kard. Reinhard Marx, Reisingo-Miuncheno arkivyskupas, Ortodoksų ir Protestantų Bažnyčių vadovai, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti aukšti Vokietijos pareigūnai. Šių metų Kongreso tema: „Liudyti Evangeliją-modeliuoti pasaulį. Vienuolynų vaidmuo Centrinėje ir Rytų Europoje.“ Kongrese aptariamos vienuolynų vaidmens šių dienų visuomenėje gairės. Po vienuolynų atsikūrimo arba naujos pradžios prieš 25 metus, po politinių-visuomeninių rimtų permainų, Kongrese kalbama apie bendruomeninius vienuolynų įsipareigojimus skirtingose srityse: mokyklose, Caritas organizacijoje, pastoracijoje ir rūpinantis pabėgėliais. Ta proga organizuotos kelios darbo grupės ir „Galimybių rinka“, kurios iliustruos vienuolynų misijos įvairovę XXI a. visuomenėje. Kita svarbi tema, tai bandymas prognozuoti, kokios perspektyvos laukia vienuolinių susivienijimų ateinančiais dešimtmečiais.

Plenariniai susitikimai vyko Freisingo miesto salėje. Kongresą asmeniškai pasveikinęs Renovabis paramos fondo, vokiečių katalikų Solidarumo akcijos su Vidurio ir Rytų Europos žmonėmis pirmininkas ir Berlyno arkivysk. Dr. Heiner Koch liudijo apie savo tikėjimo dalinimosi patirtį ir linkėjo Renovabis išlikti atsinaujinimo ženklu. „Motina Teresė, kuri bus paskelbta šventąja sekmadienį, parodė Pašvęstojo gyvenimo aktualumą ir šio pašaukimo darbų gylį, kad galima būtų „pasiekti širdis“. Todėl „pašvęsto gyvenimo vyrai ir moterys atidavė savo širdį kitiems vyrams ir moterims. Aš norėčiau pasidalinti savo patirtimi Rytų Vokietijoje, kuri yra panaši patirtis visai Rytų ir Vidurio Europai. Per tuos beveik tris metus, kaip Dresden-Meißen ir Berlyno vyskupas patiriu panašią diasporos situaciją kaip Šiaurės Vokietijoje. Apie 80% gyventojų Rytų Vokietijoje yra nekrikštyti. Daugelis jų, mano nuomone, neturėjo jokio sąlyčio su krikščionišku tikėjimu. Kartais gal tik intelektualiu būdu šį tą yra girdėję, bet ne širdimi prisilietę. Kaip mes galėtume pasiekti šiuos žmones su Kristumi? Per paskutines Velykas pakrikštijom ir sutvirtinom 100 suaugusių žmonių. Jie parodo mums atsakymą, kaip tai padaryti. Jūs turite visiškai asmeniškai sąmoningai apsispręsti už Jėzų Kristų. Šis širdies gerumas – tai tipiškas Jėzaus Kristaus Dievas. Naujai pakrikštytieji Berlyne tą žino. Krikščionys su didele širdimi davė jiems drąsos patikėti didele Jėzaus širdimi ir pa(si)švęsti. Būtent čia aš matau XX Renovabis Kongresą. Kongresas nagrinėja Pašvęstojo gyvenimo kelius. Beje, nors žmogiškas gyvenimas yra ribotas, kuomet vienuoliai atiduoda savo širdį Dievui ir žmonėms per evangelinius patarimus, tai tampa jų pasišventimo ženklai“,- Kongreso dalyviams sakė Berlyno arkiv. H.Koch, įtaigiai ir charizmatiškai iliustruodamas savo žodžius keletu pavyzdžių. „Visuomenei, kurioje žmonės užmiršta Dievą, provokacinis liudijimas tampa Evangelijos ir pasaulio Kūrėjo paliudijimu. Dievas turi jums širdį. Krikščioniškas tikėjimas kainuoja širdį. Nėra pigesnio kelio. Renovabis – didžiulis mokymosi procesas ir didelis ženklas“-sakė Ganytojas.

T.Frano Prcela OP, teologas, publicistas, trumpai pristatęs įvairių vienuolynų atvykimo aplinkybes Kroatijoje ir jų įtaką visuomenei, apibrėžęs pašvęstojo gyvenimo pasiuntinybę pagal KB dokumentus (“LG,5-6, dekretą „Perfectae caritatis“, posinodinį paraginimą „Vita consecrate“ (1996)), provokuodamas svarstė, kad Pašvęstojo gyvenimo bendruomenės su joms būdinga charizma Pietų ir Rytų Europoje profiliuoja naujus kelius ir skatina imtis sekančių pastoracinių iššūkių ir užmojų. „Ar pavyks įveikti įtampas tarp Ordinų ir hierarchinės Bažnyčios? Kokios yra pasekmės iš esmės šių iššūkių akivaizdoje?

Visų pirma, demokratiniai posūkiai atnešė mūsų bendruomenės laisvę gyventi ir darbuotis pagal evangelinius patarimus. Bet dažnai argi nebandome gyventi praeitimi, kurią praradome?-retoriškai klausė jis. Kita grėsmė-aktyvizmas, rūpinantis restitucija, pastatų atnaujinimu arba statyba, pernelyg nesirūpinant gyvenimo kokybės standartu.

Antra. Žvelgiant į ekonominę ir politinę situaciją Kroatijoj, galima pastebėti, kad vienuolinės bendruomenės Kroatijos visuomenei galėtų pasiūlytų daug, jei jos sugebėtų parodyti savo gyvenimu, kad gyvenimas yra neįkainojama dovana. Tokia kūrybingo dėkingumo nuostata atvestų prie naujo atvirumo žmonių gyvenimui, viltingo kitų žmonių priėmimo, ir džiaugsmo dėl kito žmogaus gerovės. Taip mes įlietume „naujo maišymo“ kasdieniam Kroatijos gyvenimui. Tai būtų tikėjimo aktas, ir įkvėpimas pateikti Dievo buvimo paliudijimą, nes beviltiškumas yra Dievo neigimas“,-sakė pranešėjas.

S. Francesca Šimuniova iš Prahos, br. Abatas Ambroz Martin Štrbak iš Košice ir s. Hannah Rita Laue iš Rygos, pradžioje apibrėžę tų Bažnyčių susitikimą su laisvės iššūkiais, pristatė krikščioniškos dvasios inspiruotas iniciatyvas savo visuomenėse jaunimui. T. Tamas Forai, sj pasakojo apie jėzuitų mezgamą dialogą su pabėgėliais, jiems pagelbstint ir naujus svarstymus, kaip tai kviečia daryti pop. Pranciškus.

Ketvirtadienį popiet kard. Diofnerio namuose veikė 7 darbinės grupės, kuriose vyko diskusijos šiais klausimais: nuo kylančios dialektikos tarp „gaisrų gesinimo komandos“ ir vienuolinio gyvenimo pašaukimo iki aktualių pasiuntinybės visuomenėje klausimų, atsiliepiant į pop. Pranciškaus kvietimą: „Nepraraskite vilties ir būkite pranašais“.

Kun. Algirdas Dauknys Vatikano radijui iš Freisingo