Haitis. Kas buvo nužudytoji vienuolė?

Sekmadienį, per Motinos Teresės kanonizavimo apeigas, popiežius Pranciškus visų paprašė maldos už ispanę misionierę ir vienuolę Isa (Izabelę) Solà Matas, kuri penktadienį buvo nužudyta Haičio sostinėje, didžiausiame šalyje Port O Prenso mieste. Kaip ir Motinos Teresės, taip ir jos gyvenimas buvo dovanotas vargšams. Jai buvo 51 metai.

Devyniolikos metų ji įstojo į „Jėzaus - Marijos“ kongregacijos bendruomenę, Ispanijos provincijoje. Vienas iš pagrindinių uždavinių, kuriuos sau iškėlė ši kongregacija, yra švietimo darbas tarp vargšų ir Dievo gerumo liudijimas. Įdomu tai, kad šios kongregacijos steigėja, šv. Klodina Thevenet, apsisprendė dėl savo pašaukimo ir gyvenimo kelio taip pat būdama devyniolikos metų amžiaus, prancūzų Revoliucijos metu vykusių persekiojimų kontekste, aukų sąraše atsidūrus dviem jos broliams, kuriems buvo įvykdytos mirties bausmės. Tada ją persmelkė supratimas, kad pasauliui reikia padėti atskleisti besąlygiškai mylinčio ir atleidžiančio Dievo gerumą.

Izabelė Solà įgijo tiek slaugės, tiek mokytojos kvalifikacijas, mokytojavo Ispanijoje, po to Gvinėja Bisau, po to vėl Ispanijoje. 2008 metais, šiek tiek prieš pusę šalies sugriovusį žemės drebėjimą, atvyko į Haitį. 2010 metų gamtos katastrofa, nusinešusi dešimtis tūkstančių gyvybių, padariusi milžinišką žalą, šią ir taip vieną iš neturtingiausių Lotynų Amerikos valstybių dar labiau nuskurdino, šimtai tūkstančių žmonių pateko į beviltišką padėtį. Šioje situacijoje sesuo Izabelė Solà, energinga ir iniciatyvi, darė ką galėjo: pirmiausia, dirbo ortopedinėje klinikoje, kuri gamino rankų ar kojų protezus tiems vaikams ir suaugusiems, kurie jų neteko per žemės drebėjimą. Po to mobilioje, automobilyje įrengtoje „klinikoje“, kad pasiektų ir tuos, kurie patys jau iki ligoninės negalėjo ateiti. Stengėsi, kad jos darbas nebūtų vienpusė globa: į jį įtraukdavo pačius haitiečius, o kai iniciatyva sustiprėdavo, viską perduodavo į jų rankas, sakydama, kad jų sugebėjimas pasirūpinti savo dabartimi ir ateitimi yra jų orumo dalis. Ir, priešingai, kritikavo kai kurias nevyriausybines organizacijas, kurių iniciatyvos buvo skirtos labiau pinigų užsidirbimui, o ne patikimų pamatų šalies ateičiai klojimui.

Izabelės Solà žūties aplinkybės yra dar vienas beprasmio smurto pavyzdys Haityje, kuriame daug žmonių, pasiryžusių bet kam dėl saujelės banknotų. Ji buvo nužudyta judrioje gatvėje, tarp automobilių ir pėsčiųjų. Prie jos automobilio prisiartino dviejų žudikų motociklas, vienas iš kurių dukart šovė jai į krūtinę, ir taip pat sunkiai sužeidė kitą kartu buvusią moterį haitietę. Jų tikslas buvo moterų rankinė, viliantis, kad ten yra pinigų.

Gerai misionierę pažinojęs t. Aleksandras iš „Švenčiausios Širdies“ parapijos Port o Prense liūdnai komentavo: „tai didžiulis praradimas. Jie nužudė ne vien vieną žmogų, bet ir daugybės kitų viltis“, užsimindamas apie jos plačią artimo meilės veiklą.

Rugsėjo 6 dieną už velionę buvo aukojamos šv. Mišios jos gimtojoje Barselonoje, „Jėzaus - Marijos“ bendruomenės namuose. Izabelė Solà bus palaidota rugsėjo 8 dieną Haityje, Port o Prense. Galima pasakyti, kad ji neteko gyvybės dėl savo tikėjimo: ne kare, ne dėl tiesioginės kankinystės, bet sąmoningai pasiryždama dirbti tokiose sąlygose, kuriose rizika gyvybei yra reali ir padidinta. 

Sekmadienį popiežius Pranciškus sakė: „Haitis - daug išvarginta kraštas; meldžiu, kad liautųsi smurto veiksmai ir būtų daugiau saugumo visiems“. (Vatikano radijas)