Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia Lietuvoje

Rekolekcijos Romoje: „Piligrimas išgyvena savo menkumą ir šlovina Dievo didybę“

Kun. Mozė Mitkevičius, nuotraukos autorius "FotoPlunksna.lt" - RV

2016/10/22 00:00

Romoje šiemet  - jau antrosios lietuvių rekolekcijos Gailestingumo metų kontekste. Lapkričio 14-18 dienomis Romoje, svečių namų „Villa Lituania“ patalpose vyks rekolekcijos „Nes jo gailestingumas tveria per amžius“ (Dan 12, 89), kurias ves kunigas Mozė Mitkevičius.

Dalyvių registracija: roma.rekolekcijos@gmail.comtel. +370 600 82160

Šiandien jis kartu su kolegijos rektoriumi kunigu Audriumi Arštikaičiu Vatikano radijo klausytojams plačiau pristato rekolekcijų Amžinajame mieste idėją ir temą.



Kun. Mozė Mitkevičius. Rekolekcijose „Dievo gailestingumas tveria per amžius“, kurios vyks lapkričio 14-18 dienomis, mėginsime kartu su piligrimais gilintis į Gailestingumo temą. Apie ją daug prikalbėta, ir  Lietuvoje, bet mes bandysim per žvelgti į Dievo gailestingumą per psalmes, paskui per savo patirtį. Bandysime atrasti tai, ką psalmistas kalba visų laikų žmonėms. Toks kampas Lietuvoje mažiau pažįstamas, daugiau žmonės kalba apie Gailestingąjį Tėvą, remdamiesi Evangelijomis ar kitomis Šv. Rašto temomis iš Senojo Testamento, o psalmės dažniau lieka nuošalyje tarsi poezijos rinkiniai, skirti tik puošti liturgiją Mišių metu. Bet iš tikrųjų psalmės tai galingos maldos, jose sudėta visa Izraelio patirtis. Taip pat ten galima atrasti kiekvieno žmogaus patirtį.

Psalmėse pristatomas Dievas, kuris yra Gelbėtojas, ypač tiems žmonėms, kurie Jo šaukiasi. Manau, kad ypač piligrimystėje stipri patirtis, kai mums reikia Dievo, kai suvokiam, kad esame silpni, ir per psalmes gauti Dievo pastiprinimą ir Jo viltį, dovanojamą mums.

Man atrodo labai gražu, kad psalmėje žmogus susitinka su Dievu ir kad žmogaus menkumas galiausiai gali šlovinti Dievo didybę. Tad kažkuria prasme kiekvieno piligrimo tikslas yra pirmiausia išgyventi savo menkumą ir paskui per jį šlovinti Dievo didybę. Tuomet rauda gyvenime tampa vilties ir džiaugsmo giesme.

Nors rengti rekolekcijas Viloje – dar nauja idėja, startavusi tik šių metų pradžioje, dabar štai jau antrą kartą jas rengiate šiemet?

Kun. Audrius Arštikaitis. Rekolekcijų mintis buvo gvildenama jau pavasarį, kai pamatėme, kad įvyko bandomasis pasisekimas, kai iš Lietuvos į pirmąsias rekolekcijas atvažiavo apie 40 žmonių. Nesitikėjome tiek, galvojome, kad pirmą kartą gal bus 15-20 žmonių, bet pamatėme, kad tai Lietuvos žmonėms aktualu. Kadangi kunigas Mozė sutiko ir toliau būti pagrindiniu rekolekcijų vedėju, vesti Dievo tautą link Dievo Romos keliais, apaštalo Pauliaus keliais, kankinių keliais, tai idėja štai įgauna tam tikrą formą ir jau laukiam atvykstant piligrimų – tų, kurie atrasti Dievą kitaip ar tiesiog pabėgti iš kasdienybės ir.

Kuo išskirtinis Jūsų renginys kitų rekolekcijų, rengiamų Lietuvoje, ir piligriminių kelionių Romoje, kontekste?

Kun. Mozė Mitkevičius. Žmogus, išvykęs kažkur svetur, būna imlesnis Dievo vedimui. Dažnai būna, kad žmonės mato kiekvienoje smulkmenoje Dievo ženklą, stebuklą, ir asmeniškai priima tai labai, išgyvena. Jie iš tikrųjų atviresni Dievo veikimui, kurio galbūt nepastebėtų toje aplinkoje, kur jie yra nuolat. Aišku, kad Dievą galima sutikti ir Romoje, ir Medžiugorje, ir Valkininkuose, ar kitame mieste ar kaimelyje, bet kai žmogus išvyksta, jis natūraliai atviresnis.

Kun. Audrius Arštikaitis. Kuo skiriasi – svarbus jau vien aplinkos pakeitimas. Atvažiuoji į Romą kaip piligrimas, pamatai Romą, jos senovinį veidą ir dvasią, bet tuo pačiu visuose kituose dalykuose išgyveni Dievą. Toje kelionėje labiau pasimeldi, suartėji su Dievu labiau, kad galėtum išgyventi išgirsti Dievo balsą per kitus žmones. Toks išskirtinumas. Be to, galima aplankyti ir tokias vietas kaip katakombos, jas ne visur galima rasti - tik tam tikruose regionuose, valstybėse. O rekolekcijų dalyviai galės sudalyvauti Mišiose toje vietoje, kur buvo laidojami krikščionys arba kur slėpėsi persekiojimų metu.

Stengėmės surengti rekolekcijas lapkritį, dar Gailestingumo metais, gailestingumo dvasioje.

Kun. Mozė Mitkevičius. Kažkuria prasme spėjame į traukinį. Nors man atrodo, kad Roma visada paženklinta Dievo artumo, nepriklausomai nuo to, ar tos durys atidarytos, ar uždarytos, žmogus gali išgyventi Dievo gailestingumą ir atrasti santykį su juo arba užtarti savo artimuosius malda.

Ypač pastebėjau, kad kopiant keliais Kristaus laiptais, šalia Laterano bazilikos, žmonės labai daug vilties sudeda į šį kopimą, pakelia vargą, melsdamiesi už artimuosius, tiek gyvus, tiek mirusius.

Kaip kunigai,  studijuojantys Romoje, gyvenantys lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje, mini Gailestingumo metus?

Kun. Audrius Arštikaitis. Dabar bandome suorganizuoti kelionę pro Šventąsias Duris Šv. Petro bazilikoje, ko nespėjome pavasarį, kai studijuojantys kunigai laikė egzaminus, o vasarą buvo išvykę. Eisime kaip kunigų bendruomenė, su kryžiumi, maldomis, Šv. Petro bazilikoje tikimės aukoti Mišias, kad tai būtų mūsų kaip kolegijos metai, kaip kunigų, kuriems irgi reikalingas Dievo gailestingumas, kad galėtume būti tais Gailestingumo apaštalais. (Vatikano radijas)

2016/10/22 00:00