Popiežius katechetams: Skelbkite Viešpatį savo gyvenimu

Sekmadienio rytą Gailestingumo jubiliejaus dieną kartu su popiežiumi šventė katechetai. „Katechetų jubiliejus, - sakė popiežius Pranciškus šia proga aukotų Mišių homilijoje, - mus ragina nepavargstant visada pirmoje vietoje skelbti pagrindinę mūsų tikėjimo žinią: Viešpats prisikėlė“. Tai, pasak popiežiaus, pats svarbiausias, solidžiausias ir aktualiausias mūsų skelbimo turinys.

„Dievą skelbiame susitikdami su žmonėmis, domėdamiesi jų istorijomis, jų kelione, - kalbėjo popiežius. Viešpats yra ne idėja, bet gyvas Asmuo, dėl to ir jo žinia turi būti skelbiama gyvenimu, paprastu, bet tikru liudijimu, kito žmogaus išklausymu ir priėmimu. Neįmanoma skelbti Viešpaties esant liūdniems. Neįmanoma vien gražiais pamokslais kalbėti apie Dievo grožį. Vilties Dievą liudija tik gyvenimas pagal meilės Evangeliją, nebijant jį skelbti ir naujomis formomis“.

Šios dienos Evangelija mums padeda suprasti ką reiškia mylėti. Viešpaties palyginime kalbama apie ištaigingai gyvenantį, nuolat puotaujantį turtuolį, kuris nepastebi vargšo Lozoriaus. Nepasakyta, kad tas turtuolis būtų padaręs ką nors bloga. „Tačiau, - sakė popiežius, - jis serga liga, kuri yra baisesnė už visas votis ir žaizdas, dengiančias elgetos Lozoriaus kūną. Šio turtuolio liga yra aklumas. Jis nesugeba matyti nieko kito, išskyrus savo puošnius rūbus ir puotas. Jis nemato kas dedasi už jo namų slenksčio. Jis nemato akimis, nes nejaučia širdimi. Jo širdį yra užvaldęs supasaulėjimas, kuris padaro nejautrią sielą. Supasaulėjimas, tai tarsi „juodoji bedugnė“, prarijanti visą gerumą, gesinanti meilę, viską įsiurbianti į savo egoizmą. Tačiau Viešpats, nepalieka apleistųjų ir atmestųjų. Lozorius vienintelis šiame palyginime vadinamas vardu“.

Šiame palyginime akį rėžia didžiulis kontrastas tarp turtuolio prabangos ir Lozoriaus skurdo. Tai, pasak popiežius, labai svarbus pamokymas mums: būdami Jėzaus Žodžio tarnai, mes neturime siekti savo garbės ar didžiuotis, neturime ir dejuoti ar būti liūdni. Nesame nelaimių pranašai, pikdžiugiškai neieškome pavojų ir nukrypimų, neužsidarome savo aplinkoje, karčiais žodžiais kaltindami visuomenę, Bažnyčia, viską ir visus, užtrešdami pasaulį negatyvumu. Aimanuojantis skepticizmas nedera tiems, kam yra artimas Dievo Žodis.

„Jėzus myli kiekvieną iš mūsų! Tesuteikia jis jėgų kasdien gyventi pagal meilės įsakymą ir jį skelbti, įveikiant aklą paviršutiniškumą ir supasaulėjimo liūdnumą, tepadaro mus jautriais vargšams. Jie nėra Evangelijos priedas, bet centrinis jos puslapis, atverstas mums visiems“. (Vatikano radijas)