Popiežiaus kelionė į Gruziją ir Azerbaidžaną. Dviejų šalių katalikų bendruomenių istorija

Penktadienį prasideda popiežiaus Pranciškaus apaštališkoji kelionė į Gruziją ir Azerbaidžaną. Dvi su puse paros truksiančios kelionės metu popiežius lankysis tik abiejų šalių sostinėse; rugsėjo 30 d. rytą popiežius išvyks į Tbilisį; spalio 2 d. vakarą parskris į Romą iš Baku.

Penktadienį atskridęs į Tbilisį, po oficialaus sutikimo oro uoste, popiežius Pranciškus aplankys Gruzijos prezidentą; prezidentūros kieme taip pat susitiks su kitais valdžios vadovais ir užsienio šalių diplomatais. Tą pačią dieną numatytas ir popiežiaus Pranciškaus apsilankymas pas Gruzijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchą Eliją. Pirmąją popiežiaus kelionės dieną užbaigs vizitas Tbilisio chaldėjų apeigų katalikų bažnyčioje, dedikuotoje šv. Simonui. Gruzijoje ši bendruomenė turi apie 10 tūkst. narių. Į susitikimą su popiežiumi numato atvykti keletas vyskupų iš Irako, su savo kunigų ir tikinčiųjų grupėmis. Šeštadienį, spalio 1-ąją, Tbilisio futbolo stadione popiežius aukos Mišias vietinei lotynų apeigų katalikų bendruomenei. Po Mišių numatyti du susitikimai – vienas su kunigais, vienuolėmis ir vienuoliais, kitas – su katalikiškų šalpos organizacijų globotiniais. Galiausiai antrąją vizito Gruzijoje dieną užbaigs apsilankymas Ortodoksų patriarcho katedroje, Mcchetoje, šalia Tbilisio. Nei pirmojo susitikimo su patriarchu, nei vizito katedroje metu bendra malda nenumatyta.

Gruzinai yra viena seniausių krikščioniškų tautų pasaulyje. Pasak tradicijos, Jėzaus mokymą dabartinėje Gruzijoje skelbė apaštalai – Andriejus, Simonas Uolusis ir Motiejus; kiti tvirtina, kad šioje šalyje lankęsi taip pat Baltramiejus ir Judas Tadas. Tautos krikštytoja laikoma karalienė šv. Nina, gyvenusi trečiojo amžiaus antroje pusėje ir ketvirtojo pradžioje. Pasak oficialios istoriografijos Gruzijos krikštas įvykęs 326 m. Vėliau, kaimynystėje plintant islamui, gruzinams teko ieškoti pagalbos  kaimyninėse šalyse. Šitaip Gruzija pasidarė priklausoma nuo Rusijos ir galiausiai buvo inkorporuota į carinės imperijos sudėtį. Imperija žlugus, 1918 m. Gruzija paskelbė nepriklausomybę, tačiau jau 1921 m. buvo prievarta įjungta į bolševikinę Rusiją. Komunistai beveik sunaikino Gruzijos Ortodoksų Bažnyčią; suėmė, nužudė arba ištrėmė daugumą vyskupų, kunigų ir vienuolių. Prieš komunistų atėjimą, Gruzijoje buvo 2,5 tūkst. bažnyčių; dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje – tik apie 80.

Persekiojama ir beveik visiškai išnaikinta buvo ir nedidelė Gruzijos katalikų bendruomenė. Tik po 1990 m. ji pradėjo atsigauti, atvykus misionieriams iš kitų šalių. Šiuo metu Gruzijoje katalikų skaičius beveik siekia 40 tūkst. Jie priklauso lotynų, armėnų ir chaldėjų apeigų bendruomenėms. Katalikai sudaro apie 1% šalies gyventojų; dauguma – apie 85% - yra ortodoksai; apie 10% šalies gyventojų išpažįsta islamą.

Sekmadienio, spalio 2-osios, rytą popiežius atvyks į Azerbaidžano sostinę Baku. Po oficialių sutiktuvių oro uoste, popiežius atvyks į Nekaltai Pradėtosios Švč. M. Marijos bažnyčią ir joje aukos Mišias mažai vietinei katalikų bendruomenei, turinčiai mažiau kaip tūkstantį narių. Po Mišių popiežius pietaus su bendruomenei nuo pat atsikūrimo vadovaujančiais kunigais saleziečiais iš Slovakijos. Po pietų popiežius aplankys Azerbaidžano prezidentą ir susitiks su kitais šalies valdžios vadovais. Prieš išskrisdamas atgal į Romą, Pranciškus taip pat susitiks su Baku Ortodoksų vyskupu; su Kaukazo islamo bendruomenių imamu ir su vietinės žydų bendruomenės vadovu.

Azerbaidžaną, panašiai kaip ir kitas regiono šalis, krikščionybė pasiekė jau pirmaisiais amžiais. Pasak tradicijos, Kristų čia skelbė apaštalas Baltramiejus ir čia, Baku mieste, jis buvo nukankintas. Vėliau įsivyravęs islamas beveik visiškai ištrynė krikščionybės pėdsakus, tik kalnuose išliko mažos vietinių krikščionių bendruomenės. Kai Azerbaidžanas buvo inkorporuotas į Rusijos imperiją, vietinių krikščionių likučiai buvo įjungti į Armėnų Bažnyčią.

Azerbaidžano katalikų istorija siekia devynioliktojo amžiaus pabaigą. Kaspijos jūroje atradus naftos telkinius, Azerbaidžanas pradėjo traukti verslininkus ir darbininkus iš kitų carinės Rusijos kraštų ir iš užsienio. Greitai susiformavo didoka katalikų bendruomenė, turinti net apie 10 tūkst. narių. 1911 m. ji pasistatydino neogotikinę bažnyčią, dedikuotą Nekaltai Pradėtajai Švč. M. Marijai. Prasidėjus komunistų valdymo laikams katalikų bendruomenė buvo išblaškyta, o bažnyčia 1931 m. nugriauta. Maža Azerbaidžano katalikų bendruomenė atgimė 1992 m. Iš pradžių ji priklausė Kaukazo apaštališkajai administracijai, kurios vyskupas reziduoja Gruzijoje. 2000 m. buvo sukurta savarankiška misija „sui iuris“ ir nuo tada jai vadovauja kunigai saleziečiai iš Slovakijos. Neturėdami savo bažnyčios, Baku miesto katalikai rinkdavosi koplyčia pervestuose privačiuose namuose. 2002 m. šv. Jono Pauliaus II vizito metu Azerbaidžiano valdžia padovanojo katalikams sklypą bažnyčios statybai. 2008 m. buvo konsekruota nauja bažnyčia – vienintelė katalikų bažnyčia visame Azerbaidžane.

Katalikų skaičius Azerbaidžane, kaip sakyta, nesiekia tūkstančio. Apie 2,5% šalies gyventojų yra krikščionys ortodoksai, priklausantys Baku vyskupijai, kuri savo ruožtu yra pavaldi Maskvos patriarchatui; apie 1,5% priklauso Armėnų Apaštalinei Bažnyčia. Didžiulė dauguma Azerbaidžano gyventojų yra musulmonai, kurių daugiau kaip keturi penktadaliai priklauso šiitų bendruomenėms ir mažiau kaip penktadalis – sunitams. (Vatikano radijas)