2016-10-02 10:37:00

Popiežius aukojo Mišias mažai Azerbaidžano katalikų bendruomenei


Sekmadienį anksti rytą atsisveikinęs su Gruzija, popiežius Pranciškus išskrido į antrą šios kelionės metu lankomą šalį – Azerbaidžaną. Baku oro uoste įvyko labai trumpos sutiktuvės: popiežių pasitiko nuncijus ir Azerbaidžano vicepremjeras. Iškilmingas susitikimas su prezidentu ir kitais valstybės atstovais popiežiaus laukė po pietų. Tiesiai iš Baku oro uosto Šventasis Tėvas nuvyko į Nekaltai Pradėtosios M. Marijos bažnyčią – vienintelę katalikų bažnyčią visoje šalyje – ir joje aukojo sekmadienio Mišias mažai, tik apie 700 narių turinčiai Azerbaidžano katalikų bendruomenei.

Homilijoje komentuodamas sekmadienio Evangeliją, popiežius kalbėjo apie tikėjimo ir tarnavimo sampyną krikščionių gyvenime. Tikėti, turėti gyvą tikėjimą, nelengva, - sakė Pranciškus. Dėl to apaštalai ir prašo Viešpatį: „Sustiprink mūsų tikėjimą“. Tačiau Jėzus, tarsi grąžindamas tą patį prašymą apaštalams, savo ruožtu, juos prašo turėti tikėjimą. „Tikėjimas yra Dievo dovana, kurios visada reikia prašyti, bet taip pat ir mes patys turime jį brandinti. Tai ne iš dangaus nužengianti magiška jėga, tai ne „kraitis“, kurį gauname vieną kartą visiems laikams, tai ir ne super – galia, padedanti spręsti gyvenimo sunkumus“. Pasak popiežiaus, tikėjimo nereikia painioti ir su gera savijauta, su širdies ramybe. „Tikėjimas tai aukso gija, kuri mus jungia su Viešpačiu; tai džiaugsmas, kad esame su Juo; tai dovana mūsų gyvenimui, kuri duoda vaisius tik tuomet jei ir mes atliekame savo dalį“.

„Kokia gi yra mūsų dalis? Jėzus atako, kad tai tarnavimas. Tikėjimas ir tarnavimas negali būti vienas nuo kito atskirti; jie tarpusavį labai glaudžiai susiję, persipynę“. Popiežius panaudojo Azerbaidžano gyventojams artimą kilimo įvaizdį. Kaip audžiant kilimą persipina siūlai – metmenys ir ataudai, taip ir krikščionio gyvenimas turi būti nusaustas iš tikėjimo metmenų ir tarnavimo ataudų.

„Esame pašaukti tarnauti ne tam, kad sulauktume atlygio, bet tam, kad sektume Dievu, kuris iš meilės tapo  visų tarnu. Mes esame pašaukti ne tik kartais tarnauti, bet gyventi tarnaudami. Tarnavimas tai gyvenimo stilius: tarnauti Dievui adoravimu ir malda, būti atviriems, konkrečiai  tarnauti artimui; darbuotis bendram gėriui“.

Popiežius paminėjo ir sunkumus bei pagundas, kurių netrūksta tikėjimo ir tarnavimo kelyje. Visų pirma tai širdies drungnumas. Atvėsusi širdis užsisklendžia tingiame gyvenime, gesina meilės liepsną. Kitas pavojus tai pagunda jaustis šeimininkais. Tuomet tarnavimas, kuris turėtų būti tikslas, tampa priemone siekiant kitų egoistiškų tikslų. „Tarp jūsų to nebus, sako Jėzus. Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas“ (Mt 20,26). Tik šitaip Bažnyčia auga ir gražėja.

Mišių pabaigoje, kartu su jų dalyviais popiežius Pranciškus sukalbėjo vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldą ir šia proga dar kartą pasidžiaugė, kad galėjo aplankyti mažąją Azerbaidžano katalikų bendruomenę, padėkojo jai nuo atsikūrimo tarnaujantiems kunigams saleziečiams iš Slovakijos. Popiežiaus vizitas Baku katalikų parapijoje baigėsi  pietumis su kunigais ir bendruomenės atstovais. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.