Iškilmės Rožinio Marijos šventovėje

Artėja Švč. M. Marijos – Rožinio Karalienės šventė, kasmet minima spalio 7-ąją. Kaip kasmet, ji iškilmingai bus pažymėta Popiežiškojoje Pompėjos Rožinio Marijos šventovėje. Pompėjoje minimos ir šios šventovės įkūrėjo palaimintojo Bartolo Longo žemiškos mirties ir gimimo dangui devyniasdešimtosios metinės, sukankančios šį trečiadienį, spalio 5 d. Šia proga, popiežiaus delegatas Pompėjos šventovėje arkivyskupas Tommaso Caputo jau prieš kelias dienas paskelbė ganytojišką laišką ir pakvietė Pompėjos šventovę lankančius maldininkus bei visus Rožinį kalbančius tikinčiuosius ypatingai melstis už taiką pasaulyje.

Pompėja, nedidelis pietinės Italijos miestas šalia Neapolio, garsėja archeologų atkastu romėnišku miestu, kurį užpylė 79 m. po Kristaus išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis. Pompėja garsi ir Mergelei Marijai Rožinio Karalienei dedikuota bazilika. Pati šventovė ir Marijos, Rožinio Karalienės, kultas šioje vietoje siekia palyginti netolimus laikus. Devynioliktame amžiuje šalia atkasto romėniško miesto esančioje gyvenvietėje dažnai lankydavosi jaunas advokatas iš Neapolio Bartolo Longo. Miesto triukšme nerasdamas gyvenimo prasmės, jis Pompėjoje medituodavo apie savo pašaukimą, kol galiausiai iš beprasmybės jį išvadavo sielos gilumoje išgirstas labai aiškus balsas: „Kalbėk Rožinį! Rožinis tave išgelbės“. Šitaip prasidėjo Pompėjos šventovės istorija. Advokatas tapo uoliu Rožinio maldos apaštalu. Jo veiklumo ir aukotojų dosnumo dėka išaugo nauja didelė bazilika. Pompėjos šventovė tapo viena garsiausių Rožinio kulto vietų pasaulyje, o šios ypatingos vietos kūrėjas, miręs prieš devynis dešimtmečius - 1926 m. spalio 5 d.  - vėliau buvo paskelbtas palaimintuoju.

Nuo seno Bažnyčios tradicijoje visas spalio mėnuo skirtas Rožinio maldai. Šiandien jau sunku atsekti, iš kur ėmėsi Rožinio malda, kokios istorinės šios maldos atsiradimo aplinkybės. Sakoma, kad remdamiesi Psalmyno ir Valandų liturgijos pavyzdžiu, ją išplatinę tėvai dominikonai. Paprasti neraštingi žmonės negalėję skaityti valandų liturgijos psalmių, dėl to, psalmės pakeistos visiems žinoma „Sveika Marija“ malda.

Didis Rožinio maldos gaivintojas mūsų laikais buvo šv. Jonas Paulius II. Jis Rožiniui skyrė vieną savo dokumentų – apaštališkąjį laišką „Rosarium Virginis Mariae; paskelbė visoje Bažnyčioje minėtus Rožinio metus; ta proga, prie tradicinių trijų Rožinio maldos dalių – džiaugsmo, skausmo ir garbės slėpinių, pridėjo ketvirtąją – šviesos slėpinius, kuriais apmąstoma Kristaus veikla nuo krikšto Jordane iki Paskutinės vakarienės. (Vatikano radijas)