Popiežius: Krikščionis nestovi vietoje, eina pirmyn, daro gera

Koks yra krikščionis? Kokie pagrindiniai jo bruožai? Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos pirmajame skaitinyje skambėjusią šv. Pauliaus Laiško efeziečiams ištrauką.

Pirmiausiai popiežius atkreipė dėmesį į tai, kad Dievas mus kiekvieną pašaukia asmeniškai, kad mes jam nesame bevardė masė. „Pagalvokime apie sutuoktinių porą, besilaukiančią kūdikio. „Koks jis bus? Kokia bus jo šypsena? Koks balsas?“ Aš drįstu sakyti, - kalbėjo Pranciškus, - kad ir apie mus, kad apie kiekvieną iš mūsų Dievas taip svajojo, kaip svajoja tėtis ir mama, laukdamiesi kūdikio. Ir tai mums suteikia nepaprasto pasitikėjimo. Tėvas tavęs norėjo ne kaip žmonių masės, bet kaip tavęs, tavęs ir tavęs. Kiekvieno iš mūsų. Tai yra mūsų santykio su Dievu pagrindas. Mes kreipiamės į Tėvą, kuris mus myli, kuris mus išsirinko, kuris mums suteikė vardą“.

Kitas, pasak popiežiaus Pranciškaus, labai svarbus mūsų krikščioniškos tapatybės bruožas yra žinojimas, kad mes esame gavę Dievo atleidimą. Jei žmogus nesijaučia, kad jį palietė išganymas, kad Dievas jam atleido nuodėmes, vadinasi, kažkas negero dedasi su jo krikščioniška savivoka. „Visiems mums buvo suteiktas atleidimas, už kurį Kristus sumokėjo savo krauju. „Kas gi man buvo atleista?“ Pagalvok truputį apie save, apie negražius dalykus, kuriuos esi padaręs; ne tai, ką padarė tavo draugas, kaimynas ar kaimynė, bet ką tu padarei. Ką negražaus esu gyvenime nuveikęs, tą Viešpats man atleido. Esu palaimintas, esu krikščionis. Pirmasis krikščionio bruožas: esu Dievo išsirinktas, esu Dievo išsvajotas, gavęs iš jo vardą, esu Dievo mylimas. Antrasis bruožas: Dievas man atleido“.

Trečiasis krikščionio bruožas, toliau kalbėjo popiežius, yra tai, kad jis yra keliaujantis žmogus, siekiantis pilnatvės, einantis susitikti su Kristumi. „Neįmanoma suprasti krikščionio, stovinčio vietoje. Krikščionis turi eiti pirmyn, keliauti. Stovintis krikščionis tai tas žmogus, kuris gavęs talentą, bet bijodamas jį prarasti, bijodamas gyvenimo, bijodamas šeimininko, iš baimės, o gal dėl patogumo, užkasė tą talentą. Jis nekeliauja, praleidžia gyvenimą nejudėdamas. Krikščionis yra keliaujantis vyras, keliaujanti moteris, visada daro gera, stengiasi daryti gera, eiti pirmyn“.

„Viešpats mus palaimino suteikdamas mums krikščionišką tapatybę, - sakė popiežius. Tesuteikia jis mums malonę pagal ją gyventi“. (Vatikano radijas)