Popiežius Pranciškus: neleiskime kūrinijos turtus paversti galingųjų paveldu

Nebeužtenka susikrimsti ir jaudintis priešais asmenis bet kokioje geografinėje platumoje prašančius kasdienės duonos; reikia apsisprendimų ir veiksmų, kad solidarumas būtų ne tik dorybė, bet ir ekonomikoje veikiantis modelis, o brolystė – ne vien siekis, bet valdymo kriterijus, tiek vidinis, tiek tarptautinis, pareiškė popiežius Pranciškus žinioje Pasaulinei maisto dienai, švenčiamai spalio 16 dieną. JTO Maisto ir Žemės ūkio organizacija FAO inauguravo pasaulinės dienos minėjimą penktadienį organizacijos būstinėje Romoje. Popiežiaus Pranciškaus žinia buvo perskaityta iškilmingame minėjimo atidaryme, dalyvaujant valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovams, įskaitant FAO, JTO pasiuntinybės klimato klausimais, Tarptautinio fondo Žemės ūkio plėtrai, Pasaulio maisto programos vadovus.

Popiežius, žinioje, adresuotoje FAO Generaliniam sekretoriui Jose Graziano da Silva, atkreipė dėmesį, kad šių metų dienos tema „Klimatas keičiasi. Taip pat maistas ir žemės ūkis“ verčia manyti, kad kova su alkiu tampa dar sunkiau įgyvendinamu tikslu dėl sudėtingo klimato kaitos fenomeno.

Mūsų kaip bendraujančių žmonių padėtis ir mūsų kaip kūrinijos ir jos tvarkos sergėtojų atsakomybė skatina suprasti vykstančias permainas ir eiti prie jų šaknies. Visų pirma turime pripažinti, kad įvairias neigiamas pasekmes klimatui sukelia žmonių, bendruomenių, tautų ir valstybių kasdienis elgesys. Tai suvokdami negalime tenkintis vien moraliniais ir etiniais vertinimais. Reikia veikti politiškai, t.y. daryti reikalingus sprendimus, kurie atmestų vienokį ir skatintų kitokį elgesį ir gyvenimo būdą vardan naujųjų kartų gerovės. Tik šitaip galėsime išsaugoti planetą, sako žinioje popiežius.

Taikomos priemonės turi būti deramai parengtos, svarbu jas programuoti, ir už tai ypatinga atsakomybė tenka bendradarbiaujančioms institucijoms, nes pavienių asmenų veiksmai, kad ir būtini, tampa veiksmingais tik jei priklauso asmenų, viešojo ir privataus sektorių, nacionalinių ir tarptautinių mechanizmų tinklui. Tačiau šis tinklas negali likti anonimiškas; šio tinklo vardas – brolystė ir jis privalo veikti pagal savo pamatinį solidarumo pagrindą.

Popiežius kvietė susitelkti prieš skirtingas išnaudojimo situacijas, neteisingą maisto paskirstymą, badaujančiųjų skaičiaus didėjimą ypač dėl daugėjančių klimato migrantų, kvietė susimąstyti apie genetiškai modifikuojamų organizmų, kaip ir rūšių sezoninių ciklų modifikavimo iššūkius.

Žemės ūkio sektoriuose, kuriuose darbuojasi FAO, auga skaičius manančių, kad yra visagaliai, rašo Pranciškus. Gaminti organizmų savybes, kurios laboratorijoje duoda puikius rezultatus, gali būti naudinga vieniems, tačiau kitiems gali sukelti pražūtingas pasekmes. Ir atsargumo principo neužtenka, nes labai dažnai apsiribojama neleisti ką nors daryti. Pvz. tam tikrų augalų genetinė atranka gali duoti įspūdingų rezultatų kiekybės požiūriu, tačiau ar atsižvelgėme į dirvonus, kurie negalės gaminti, į ūkininkus, kurie neturės ganyklų savo gyvuliams ir kiek daug vandens šaltinių taps netinkami? Ir, ar paklausėme savęs kokią tai turės įtaką klimato kaitai?

Reikia ne atsargumo, o išminties, tokios, kurios atmintį per kartų kartas saugoja valstiečiai, ūkininkai, žvejai, gyvulių augintojai, kurie mato kaip iš jų šaiposi ir juos pamiršta gamybos modelis, tarnaujantis uždarų grupių ir nedidelės pasaulio gyventojų dalies naudai. Atsiminkime, kad tai modelis, kuris su visu savo mokslu leidžia, kad maždaug aštuoni šimtai milijonų žmonių dar vis kentėtų alkį.

Sparčiai augantis migrantų dėl klimato skaičius taip pat didina paskutiniųjų ir atmestųjų gretas, įskaitant visus, kuriems paneigtas vaidmuo žmonijos šeimoje, priminė popiežius.

Visi esame pašaukti bendradarbiauti, politikai, gamintojai, ūkininkai, žvejai, miškininkai ir visi piliečiai, kiekvienas pagal savo atsakomybę, tačiau būdami tautų vidaus ir tarptautinės tvarkos kūrėjai, negalime daugiau leisti, kad vystymasis būtų mažumos prerogatyva, nei kad kūrinijos turtai virstų galingųjų paveldu. (Vatikano radijas)