Katalikai ir liuteronai šiandien. Stokholmo vyskupas apie Pranciškaus vizitą

Spalio 31-ąją popiežius Pranciškus Švedijoje, Lundo mieste, dalyvaus ekumeniniame renginyje, skirtame artėjančiai protestantiškosios Reformos 500 metų sukakčiai. Tai iš tiesų išskirtinis įvykis, nes iki šiol tokios sukaktys dažnai būdavo proga su triumfu atsiminti ir išvardyti visas nuoskaudas ir per amžius sukauptą kritiką. Bet šį kartą pasiūlyta ir nuspręsta padaryta kiek kitaip – neslepiant skirtumų atsiminti ir tai, kas yra bendra ir ypač kiek bendrumo pasiekta per pastaruosius penkiasdešimt metų, kai krikščionių Bažnyčios ir bendruomenės pradėjo rimtai dalyvauti ekumeniniame judėjime.

Pati renginio, dalyvaujant popiežiui, diena yra reikšminga protestantų pasauliui – tą dieną, 1517 metų spalio 31-ąją, Martynas Liuteris ant Vitenbergo bažnyčios durų iškabino savo 95 tezes, kritikuodamas nemenką dalį tuometinių katalikiškų papročių ir mokymo. Šis viešas poelgis buvo lemiamas stimulas vėlesniems įvykiams ir procesams, dėl kurių krikščionybė Europoje skilo, jos vienybė buvo smarkiai ir ilgam laikui sužeista. Šis konstatavimas išlieka teisingas taip pat ir sutinkant, kad reformatorių įsitikinimai buvo nuoširdūs, jie vadovavosi gera valia ir, neretai, kritikuodami objektyvias blogybes.

Tačiau lygiai tą pačią dieną, 1999 metų spalio 31-ąją, buvo pasirašyta „Bendra deklaracija apie nuteisinimo doktriną“. Ja pagaliau buvo išspręsta šimtametė teologinė liuteronų ir katalikų kontraversija šiuo esminiu, pamatiniu klausimu. Jis buvo vienas iš svarbiausių dalykų, lėmusių skilimą XVI amžiaus pradžioje - tiek, kiek skilimas buvo susijęs su ginčais apie tai, kokia yra teisinga doktrina. 2013 metais paskelbta kita svarbi bendra studija „nuo konflikto prie bendrystės“, jau būsimo Reformos jubiliejaus perspektyvoje.

Be ekumeninės maldos numatytas popiežiaus susitikimas su liuteronų ir katalikų jaunimu Malmėje, o lapkričio 1-ąją – šventosios Mišios švedams ar Švedijoje gyvenantiems katalikams.

Katalikų žinių agentūra SIR pakalbino Stokholmo katalikų vyskupą Andersą Arborelius, paprašydama komentaro apie katalikus Švedijoje ir kelias jų gyvenimo aplinkybes.

Katalikai Švedijoje sudaro nedidelę mažumą, apie pusantro procento visų gyventojų: tai būtų maždaug 115 tūkstančių asmenų. Vyskupas patikslino, kad kalbama yra apie oficialiai prisiregistravusius žmones, nes neregistruotų, galima spėti, yra daug. Didžioji dalis katalikų Švedijoje yra emigrantai arba emigrantų vaikai: kroatų, lenkų, lotynų amerikiečių, atvykusių iš Artimųjų Rytų. Vietinių katalikų yra nedaug, tačiau jų ratas šiek tiek plečiasi dėl atsivertimų.

Pasak ganytojo, jei, viena vertus, katalikų bendruomenė savo kilme yra tikrai „visuotinė“, kita vertus, kartais nėra lengva sulipdyti skirtingas grupes, nes jos nori savo apeigų ir savo kalba. Dėl imigracijos padidėjus katalikų skaičiui ir prireikus daugiau maldos namų, buvo susitarta su protestantais dėl naudojimosi jų bažnyčiomis, o keliais atvejais jos buvo nupirktos iš protestantų. Šiuo metu katalikai naudojasi maždaug šimtu bažnyčių. Be to šalyje yra keli kontempliatyvūs vienuolynai – yra žmonių, kurie atviri tokiam dvasingumui. Tiesa, kad Švedijos visuomenė yra sekuliari, post-protestantiška, bet iš kitos pusės daug žmonių domisi religija, mat stiprus materializmas, hedonizmas ir individualizmas paskleidė daug vienatvės ir depresijos.

Kalbėdamas apie santykius su kitomis Bažnyčiomis, vyskupas Arborelius sakė, kad jie harmoningi. Be abejonės, yra sunkumų dėl kai kurių doktrininių ir etinių dalykų, tačiau geras bendradarbiavimas socialinėje srityje. Daug kartu dirbama dėl migrantų: praėjusiais metais jų atvyko per 160 tūkstančių. Švedija yra pajėgi tiek priimti, Bažnyčių svetingumą parėmė nemaža dalis pilietinės visuomenės, bet šalyje taip pat išplito antipatijos migrantams.

„Žmonės yra susidomėję, popiežius, kaip žmogus, daug kam yra labai simpatiškas. Jo vizitas bus svarbus ekumeniškai. (...). Nuoširdžiai tikiuosi, kad popiežiaus vizitas padės dideliam skaičiui sustiprinti savo krikščionišką tikėjimą, kad ir kokiai Bažnyčiai priklausytų. Jis atvyksta pas visus, ne vien pas katalikus“, - sakė Stokholmo vyskupas. (Vatikano radijas)