Popiežius: Pašaukimų sielovada – kelias į susitikimą su Viešpačiu

Penktadienį popiežius Pranciškus susitiko su dviem su puse šimto vyskupų ir kunigų, dalyvavusių Dvasininkijos kongregacijos surengtame pašaukimų sielovados suvažiavime.

Sveikindamas juos, popiežius prisipažino, kad jis kartais bijo naudoti kai kuriuos bažnytinėje kalboje pritapusius terminus. Taip yra su terminu „pašaukimų sielovada“, kuris galėtų būti suprantamas kaip tam tikra siaura bažnytinės veiklos sritis, kaip kurijos tarnyba, kaip tam tikras projektas. Žinoma, svarbu ir tai, tačiau už visus formalumus turėtų būti svarbesnė pirmutinė šio termino prasmė: pašaukimų sielovada – tai kelias į susitikimą su Viešpačiu!

Popiežius priminė, kad evangelistai labai dažnai pabrėžia vieną esminį Jėzaus misijos bruožą: jis keliauja per kaimus ir miestelius, eina pas žmones, išeina su susitikti su žmonėmis, su jų problemomis. Šie Viešpaties misijos bruožai atsispindi trijuose žodžiuose, kurie, pasak popiežius, gerai išreiškia ir pašaukimų sielovados dinamiką: išeiti, pamatyti,  pašaukti.

Pirmiausia „išeiti“. Reikia judrios, dinamiškos Bažnyčios, su plačiais akiračiais, nesitenkinančios smulkmeniškais žmogiškais skaičiavimais, nebijančios suklysti, bet siekiančios savo veikloje ir gyvenime visada vadovautis bekraščiu Dievo gailestingumu. Popiežius prašė už pašaukimų sielovadą atsakingus vyskupus ir kunigus niekada šios kilnios savo misijos netapatinti su biurokratine tarnyba. „Juk ir jūs, - sakė Pranciškus, - esate išgyvenę tą lemtingą susitikimą, kuris pakeitė jūsų  gyvenimą, kai kitas kunigas, nuodėmklausys, dvasios tėvas – padėjo jums pajusti Dievo meilės grožį“.

Antras žodis – „pamatyti“. Jėzus keliauja pasaulio keliais ir štai jo žvilgsnis susitinka su kito žmogaus žvilgsniu. Šiame susitikime glūdi pats didžiausias pašaukimo džiaugsmas ir grožis. Evangelija sako, kad pašaukimas visada prasideda nuo į kviečiamą žmogų nukreipto gailestingo Jėzaus žvilgsnio. Net ir dabartinio meto skubėjime ir triukšme, į žmogų nukreiptas Jėzaus žvilgsnis sužadina jame nustebimą ir susižavėjimą Evangelija, pažadina iš sąstingio, nejautrumo, į kurį žmogų įstūmė konsumizmas ir paviršutiniškumas. Jėzaus žvilgsnis sužadina klausimus ir troškimą gauti į juos tikrą, autentišką atsakymą.

Kai kalbama apie pašaukimus į kunigystę, reikia labai dėmesingai susipažinti su kiekvienu atveju. „Tai sakau visų pirma savo broliams vyskupams, - kalbėjo popiežius, - reikia budrumo ir išminties. Bažnyčiai ir pasauliui reikia brandžių ir humaniškai subalansuotų kunigų, drąsių ir dosnių ganytojų, sugebančių būti su žmonėmis, juos išklausti, liudyti gailestingumą“.

Trečiasis žodis - „pašaukti“. Tai ir žodis, kuriuo vadiname visą šį procesą, sakė popiežius, atkreipdamas dėmesį, kad pašaukimas visada yra asmeninis, visada paties Viešpaties konkrečiam žmogui tariamas: „sek paskui mane“. Jėzus nebando ilgomis kalbomis patraukti į savo pusę, nebando įtikinti sudėtingais argumentais; Jėzus neužsiima prozelitizmu, bet paprasčiausiai pakviečia sekti. Pašauktasis užsidega troškimu eiti paskui Mokytoją; jis palieka savo įprastinę aplinką ir eina link prieš jį atsivėrusių naujų horizontų. „Mūsų pareiga, - sakė popiežius vyskupams ir kunigams, - padėti jaunimui atsiliepti į Viešpaties kvietimą, padėti šaukiamiesiems priimti tą turtą, kurį Viešpats atiduoda į jų rankas“. (Vatikano radijas)