2016-10-22 12:10:00

Gailestingumo metų audiencija. Nerėkime, dialoguokime


Šeštadienio ryte piligrimai ir maldininkai būrėsi Šv. Petro aikštėje, kurioje vyko speciali Gailestingumo Jubiliejaus audiencija ir popiežius Pranciškus skaitė trumpą katechezę. Tarp audiencijoje dalyvavusių žmonių buvo dvi didelės grupės: Romoje šį savaitgalį vykstančio Chorų Jubiliejaus dalyviai iš viso pasaulio, kurių buvo laukta atvykstant virš 10 000, ir daug piligrimų iš Lenkijos, dalyvaujančių nacionalinėje Gailestingumo metų piligrimystėje į Romą.

Kaip įprasta,  Pranciškui atviru automobiliu apsukus pasisveikinimo ratą tarp piligrimų, audiencijos pradžioje įvairiomis kalbomis buvo perskaityta ištrauka iš Evangelijos; šį kartą iš Evangelijos pagal Joną (4,5-27), pasakojanti apie Jėzaus susitikimą su moterimi samariete ir apie jų dialogą. Kalbama apie vandenį, tačiau netrukus vanduo tampa simboliu ir metafora kitų dalykų – Jėzus prabyla apie „gyvąjį vandenį“, kuris numalšina ne šios dienos, o amžinybės troškulį.

Remdamasis šiuo pasakojimu popiežius Pranciškus savo katechezėje kalbėjo būtent apie dialogą; gailestingumą ir dialogą.  „Dialogas yra gailestingumo dalis“, - sakė Šventasis Tėvas.

Dialogas leidžia, anot jo, žmonėms susipažinti ir suprasti vienas kito poreikius. Tai pirmiausia yra didelės pagarbos ženklas, nes liudija apie nusiteikimą išklausyti ir suprasti geriausias pokalbio dalyvio savybes. Antra, dialogas yra artimo meilės išraiška, nes, neignoruojant skirtumų, padeda ieškoti ir dalintis bendruoju gėriu. Galiausiai, dialogas savaime mus kreipia matyti kaip Dievo dovaną kitą žmogų, kuris į mus kreipiasi tiesiogiai ir nori būti pripažintas.

Daug kartų mes iš tiesų nesusitinkame su broliais, nors gyvename šalia jų, ypač kai savimi norime užgožti kitus. Nedialoguojame, nes nesiklausome ar nutraukinėjame kitą, kad pasakytume ką galvojame patys. Kiek kartų nutraukėme kitą - „ne, ne, taip nėra“. Neleidžiame kitam užbaigti savo aiškinimo. Tai trukdo dialogui, tai tampa kito užpuolimu, pažymėjo Pranciškus. Tikram dialogui reikia tylos akimirkų, pripažįstant Dievo buvimo brolyje dovaną.

Brangūs broliai ir seserys, dialogavimas padeda asmenims sužmoginti santykius ir įveikti nesusipratimus. Mūsų šeimose labai reikia dialogo ir daug klausimų būtų išspręsta lengviau, jei būtų išmokta abipusio išklausymo: tarp vyro ir žmonos, tarp tėvų ir vaikų. Tai labai padėtų mokytojams ir mokiniams, darbdaviams ir darbininkams.

Dialogu su kiekvieno laikmečio moterimis ir vyrais gyvena ir Bažnyčia, kad suprastų kiekvieno širdies poreikius ir prisidėtų prie bendrojo gėrio. Pagalvokime apie didžiąją kūrinijos dovaną ir apie atsakomybę išsaugoti mūsų bendrus namus: dialogas apie tokią svarbią temą yra neaplenkiama būtinybė. Pagalvokime apie dialogą tarp religijų, ieškant gilios tiesos apie jų misiją tarp žmonių, kuriant taiką, pagarbos ir brolybės ryšius.

Visos dialogo formos, - pabrėžė Pranciškus, - yra didelio meilės Dievo meilės poreikio išraiškos. Dievas ieško kiekvieno, kiekviename pasėja savo gerumo sėklą, kad galėtų su juo bendradarbiauti. Dialogas sugriauna pasidalijimų ir nesupratimo sienas, pastato tiltus ir nei vienam neleidžia likti vienam, užsidariusiam savo mažame pasaulyje. „Nepamirškite – išklausyti ką man sako kitas. Ramiai pasakyti ką galvoju pats. Tada šeimoje, kvartale, darbe bus geriau. O jei neleidžiu kitam išsakyti tai, kas širdyje, pradedu rėkti – šiandien tiek daug rėkiama – mūsų santykis nebus geras: tarp vyro ir žmonos, vaikų ir tėvų. Klausytis, paaiškinti, elgtis ramiai, neaploti ir neaprėkti kito, būti atviros širdies“, - vardijo Pranciškus.

Jėzus žinojo, kas yra samarietės, kuri buvo didelė nusidėjėlė, širdyje, bet netrukdė jai pasisakyti, po truputėlį įžengė į jos gyvenimo slėpinį. Tai yra mokymas ir mums. Dialogu galime sėti Dievo gailestingumo ženklus, padaryti jį svetingumo ir pagarbos įrankiu. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.