2016-10-23 13:57:00

Popiežius: Neikime su pasauliu, bet nebūkime pikti ar agresyvūs


Sekmadienio vidudienį „Viešpaties Angelo“ maldą kartu su popiežiumi kalbėjo apie 50 tūkst. šventųjų metų piligrimų. Nemaža jų dalis buvo maldininkai iš Lenkijos, dalyvaujantys nacionalinėje Gailestingumo metų piligrimystėje į Romą, o taip chorų jubiliejaus dalyviai, prieš tai šv. Petro bazilikoje šventę Mišias, kurioms vadovavo Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos pirmininkas arkivysk. Rino Fisichella.

Prieš vidudienio maldą sakytoje kalboje popiežius atkreipė savo klausytojų dėmesį į šio sekmadienio Mišių antrąjį skaitinį iš šv. apaštalo Pauliaus antrojo laiško savo bendradarbiui Timotiejui (2 Tim 4,6-8.16-18). Matydamas priartėjusią gyvenimo pabaigą Paulius apmąsto savo kaip misijai visiškai atsidavusio apaštalo gyvenimą, savo mintimis paliesdamas dabartį ir praeitį, o taip pat žiūrėdamas į ateitį, - sakė popiežius Pranciškus.

„Kalbėdamas apie savo dabartį, Paulius naudoja aukos metaforą: „Aš jau esu atnašaujamas“ (6). Apie praeitį kalba kaip apie „gerą kova“ ir „bėgimą“, laikyseną žmogaus, kuris nuosekliai ir atsakingai vykdė savo pareigas (plg. 7). Dėl to jis ir į ateitį žiūri su viltimi, laukdamas atlygio, kurį jam suteik „teisingasis Teisėjas“ (plg. 8). Tačiau Pauliaus misija buvo sėkminga, teisinga ir ištikima tik dėl to, kad Viešpats buvo su juo ir suteikė jam jėgų, padarė jį Evangelijos skelbėju visoms tautoms. „Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir visos tautos ją išgirstų“ (17)“.

„Šiame autobiografiniame šv. Pauliaus pasakojime atsispindi visa Bažnyčia, ypač šiandien, kai minime Pasaulinę misijų dieną, kurio tema: „Misionieriška Bažnyčia – gailestingumo liudytoja“. Paulius yra pavyzdys visai krikščionių bendruomenei, tikinčiai, kad Viešpaties artumas padaro vaisingą apaštališkąją veiklą ir evangelizavimo darbą. Tautų apaštalo gyvenimas mus moko, kad turime sielovadoje ir misijų darbe taip stengtis, tarsi, viena vertus, viskas priklausytų nuo mūsų, dirbti su tokia aukos dvasia kaip atletų, kurių negąsdina pralaimėjimai, tačiau antra vertus turime suprasti, kad mūsų misijos sėkmė yra malonės dovana, kad Šventoji Dvasia padaro vaisingą Bažnyčios misiją pasaulyje“.

„Šiandien yra misijos metas, - sakė Pranciškus. Šiandien yra drąsos metas. Turime drąsiai ištiesinti savo svyruojančius žingsnius, turime atrasti aukojimosi dėl Evangelijos skonį, atgauti misijoje glūdintį pasitikėjimą. Šiandien yra drąsos metas, net jei drąsos turėjimas ne visada garantuoja sėkmę. Turime drąsiai kovoti, net jei ne visada laimime; turime drąsiai skelbti, net jei ne visada įtikiname. Turime drąsiai pasiūlyti alternatyvą tam ką siūlo pasaulis, tačiau neturime būti pikti ir agresyvūs. Turime drąsiai atsiverti visiems, nesumenkindami Kristaus, visų Išganytojo, absoliutumo ir nepakeičiamumo. Turime drąsiai pasipriešinti netikėjimui, bet nebūti arogantiški. Mes turime būti drąsūs kaip šio sekmadienio Evangelijos muitininkas, - pridūrė popiežius. Jis net nedrįsdamas pakelti į dangų akių nuolankiai mušasi į krūtinę, sakydamas: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui“. Šiandien yra drąsos metas! Šiandien reikia drąsos!“

„Mergelė Marija, „išeinančios“ ir Šventajai Dvasiai klusnios Bažnyčios pirmavaizdis, tepadeda mums visiems, Krikšto galia, būti mokiniais misionieriais, visai žmonių šeimai skelbiančiais išganymo žinią“, - kalbėjo popiežius Pranciškus prieš sekmadienio „Viešpaties Angelo“ maldą. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.