Asyžiaus broliai pranciškonai susitiko su Nobelio laureatu Santosu

Spalio 24 dieną pranciškonai iš Asyžiaus susitiko su Kolumbijos prezidentu Juanu Manueliu Santosu Calderónu. Visai neseniai jam paskirta Nobelio taikos premija už plačias ir ryžtingas pastangas užbaigti pusę amžiaus kraštą sekinantį pilietinį karą taikiu būdu ir vykdant teisingas reformas. Ir pranciškonų ordinas Kolumbijoje vykdo ne vieną iniciatyvą dėl taikos ir susitaikymo.

Bendroje su Kolumbijos prezidentu spaudos konferencijoje tėvas pranciškonas Enzo Fortunato pasakė, kad gruodžio 17 dieną prezidentas Santos bus Asyžiuje, šv. Pranciškaus Asyžiečio mieste, kuris yra garsus dėl jame įvykusių taikos iniciatyvų.

Galima atsiminti, kad kasmet gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties dieną, yra įteikiamos Nobelio premijos. Be abejo, prezidentas Santos yra pakviestas į įteikimo ceremoniją.

Nors pats Šventasis Sostas dar nėra paskelbęs oficialaus patvirtinimo, tačiau mažai abejonių, kad to paties vizito Italijoje proga prezidentas Santos apsilankys Vatikane ir susitiks su popiežiumi Pranciškumi. Kolumbijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Guillermo Leon Escobar ispanakalbei žiniasklaidai apie tai kalbėjo su konkrečiomis detalėmis. Pasak jo, susitikimas įvyks gruodžio 16 dienos ryte, viena iš temų bus galimas Pranciškaus vizitas į Kolumbiją 2017 metais.

Popiežius yra sakęs, jog vyktų į Kolumbiją, jei taikos susitarimas būtų iš tiesų priimtas. Katalikų Bažnyčia Kolumbijoje yra svarbi tarpininkė tarp vyriausybės ir sukilėlių, o taikos susitarimo pasirašymo dieną, į Bogotą atvykus dviem dešimtims prezidentų, JTO generaliniam sekretoriui, Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin Bogotos katedroje vadovavo šventosioms Mišioms už susitaikymą ir sukalbėjo specialią maldą šia intencija.

Šiuo metu situacija Kolumbijoje yra neapibrėžta. Nors vyriausybė ir didžiausia sukilėlių grupuotė FARC pasirašė taikos susitarimą, tačiau referendumas, nors ir labai mažu skirtumu, jo nepatvirtino, parodydamas, kiek daug priešiškumo tarp žmonių. Vis tik nei viena pusė to neinterpretavo kaip naujo karo etapo pradžios, bet įsipareigojo tartis toliau. 

„Prezidente, - bendrojoje spaudos konferencijoje sakė t. Fortunato, - stipriai ir ryžtingai remiame jūsų pradėtą procesą. Tai ką padarėte ir darote mums yra taikos žinia pasaulyje, tos taikos, kurios šv. Pranciškus ieškojo ir siekė per visą savo gyvenimą. (...) Taika šventajam buvo konflikto atmetimas ir peržengimas Dievo, kuris yra Meilė, vardu“. (Vatikano radijas)