2016-10-26 13:45:00

Popiežiaus bendroji audiencija. „Nebūkime abejingi migrantams, neužsidarykime savyje“


Tęsdamas katechezę apie gailestingumo darbus, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus komentavo Jėzaus žodžius: „buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte“ (Mt 25,35-36).

Mūsų laikais labai aktualus yra Jėzaus įsakymas priimti keleivį, nes ekonominė krizė, klimato kaita ir karai verčia migruoti daugybę žmonių. Vis dėlto, sakė popiežius, migracija nėra tik mūsų dienų reiškinys, bet priklauso žmonijos istorijai. Tik dėl istorinės atminties stokos manome, kad migracija yra tik mūsų dienų reiškinys.  Popiežius paminėjo kelis konkrečius pavyzdžius Šventajame Rašte: Abraomą, kurį Dievas pašaukė palikti savo gimtinę ir keliauti į jo nurodytą šalį; Izraelio tautos kelionę iš Egipto vergijos į Pažadėtąją žemę; galiausiai ir Šventąją šeimą, kuri turėjo su kūdikiu Jėzumi bėgti nuo Erodo į Egiptą.

„Žmonijos istorija, sakė Pranciškus, tai migracijos istorija. Kiekvienoje geografinėje platumoje nerasime tautos, kuri nežinotų kas yra migracija. Amžiams bėgant matėme daug solidarumo, bet taip pat netrūko ir didelės socialinės įtampos. Šiandieninis ekonominės krizės kontekstas, deja, skatina ne priėmimą, bet užsidarymą. Kai kur pasaulyje statomos sienos ir kuriami barjerai. Kartais atrodo, kad daugelio vyrų ir moterų tylias pastangas padėti pabėgėliams ir migrantams užgožia triukšmas, kurį kelia tie, kas leidžia prabilti savo instinktyviam egoizmui“.

„Šiandien krikščionims iškilo kur kas didesnės užduotys negu praeityje, sakė popiežius. Vyskupijos, parapijos, pašvęstojo gyvenimo bendruomenės, organizacijos ir  judėjimai, kaip ir pavieniai tikintieji, visi esame kviečiami priimti brolius ir seseris, kurie bėga nuo karų, bado, smurto ir nežmoniškų gyvenimo sąlygų. Visi kartu esme didelė parama tiems, kurie neteko tėvynės, šeimos, darbo, iš kurių atimtas orumas“.

Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius papasakojo apie neseniai Romoje nutikusį įvykį. Basas, pavargęs ir nesiprausęs migrantas paklausė gatvėje sutiktos moters kaip jam patekti į Šv. Petro aikštę, nes jis nori įžengti į baziliką pro Šventąsias duris. Kadangi sutiktas migrantas buvo basas, moteris pakvietė taksi. Iš pradžių taksistas nenorėjo nešvara ir prakaitu dvokiančio svetimšalio įsileisti į automobilį, tačiau moters įtikintas įsileido. Jiems bevažiuojant į Šv. Petro aikštę, migrantas papasakojo savo istoriją, apie savo šalyje paliktas baisybes ir viltį susikurti naują gyvenimą. Galiausiai kai pasiekus kelionės tikslą, moteris paklausė taksistą kiek reikia mokėti, taksistas atsakė: „Tai aš jums turėčiau sumokėti, nes tai ką išgirdau, man pakeitė širdį“. „Kai mes susiduriame su tokiais dalykais, sakė Pranciškus, pirma reakcija būna atmetimas, mes nenorime prisiliesti prie to kas svetima, kas sukelia nepatogumų, kas „dvokia“, tačiau jei ištiesiame ranką pagalbos prašančiam žmogui, galiausiai jo istorija perkeičia mūsų širdį, ją užlieja naujas malonus kvapas“.

Toliau savo kalboje popiežius perėjo prie kito pradžioje girdėtuose Jėzaus žodžiuose paminėto gailestingumo darbo. „Ką gi reiškia „nuogą aprengti“ jei ne žmogaus prarasto orumo sugražinimą? Žinoma, turime duoti rūbų žmogui, jei jis jų neturi, tačiau pagalvokime ir apie moteris, tapusias prekybos aukomis, stovinčias gatvėse, apie kitas situacijas, kur su žmonėmis, taip pat su vaikais, elgiamasi kaip su prekėmis. Taip pat ir darbo ar namų neturėjimas, neteisingas atlyginimas, diskriminacija dėl rasės ar dėl tikybos – irgi yra „nuogumo“ formos, kurioms krikščionys turi pasipriešinti“.

„Brangūs broliai ir seserys, nepatekime į spąstus, - sakė popiežius baigdamas trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę, - neužsidarykime savyje, nebūkime abejingi kitiems žmonėms, rūpindamiesi tik savimi. Jei mes esame atviri kitiems, tuomet ir mūsų gyvenimas yra vaisingas, mūsų visuomenėje klesti darna ir žmonės džiaugiasi atgautu orumu“. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.