Artėjant COP22 konferencijai apie klimato kaitą

Konstantinopolio ortodoksų patriarchas Baltramiejus, jau dešimtmečius kalbantis apie žmogaus ir žmonijos atsakomybę už aplinką, už Kūriniją, pripažintas lyderis šioje srityje, lapkričio 3-ąją paskelbė žinią, skirtą netrukus Marakeše prasidėsiančiai Jungtinių Tautų peržiūros konferencijai apie klimato kaitą, dažnai vadinamai tiesiog COP22. Pastarasis skaičius nurodo, kad tai 22 peržiūros konferencija nuo 1992 metų, kai buvo pasirašytas Rio tarptautinis susitarimas.

Šis skaičius, pažymi patriarchas Baltramiejus, tam tikra prasme yra skausmingas rodiklis: 197 valstybės pasirašė Rio konvenciją, vyko daugybė derybų, pridėta įvairių papildomų protokolų, tačiau daugeliu požiūriu pasiekta pažanga yra maža: dėl susitarimo nesilaikymo ir dėl jo pažeidinėjimo. Svarbiausi pasaulio lyderiai sutarė, aplinkos ir klimato kaitos problema egzistuoja, tačiau nebuvo praktinių ir paliečiamų veiksmų.

„Dvidešimt dveji metai yra nepriimtinai ilgas laikotarpis reagavimui į aplinkos krizę, ypač žinant jos glaudų ir neatskiriamą ryšį su pasauliniu skurdu ir migracija“, rašo patriarchas, kitose eilutėse neslėpdamas kartėlio, jog dvidešimt metų ignoruojami mokslininkų raginimai diegti atsinaujinančią energiją, jog valstybės ir korporacijos tęsia ankstesnę politiką, o žmonės ir toliau elgiasi arogantiškai su aplinka.

„Po dvidešimt dvejų metų jau pagaliau laikas – su dideliu vėlavimu – mums visiems įsižiūrėti į žmonių veidus, paveiktus mūsų ekologinių nuodėmių. Tai ne vien klausimas apie tai, kas kaltas ar kas turi sumokėti. Tai nėra paprastas klausimas ar ir kaip turime keistis. Ir, žinoma, tai nėra klausimas apie tai, kaip kažkas toliau gali pasipelnyti ar kaip išvengti pokyčių. Tai visos žmogiškos būtybės, visi mes, ypač „paskutinieji“ ir labiausiai pažeidžiami, marginalizuoti tarp mūsų, esame paliečiami ir negrįžtamai paveikti. Kaip, tokiu atveju, valstybė gali pateisinti savo tautos kentėjimą? Kaip industrija gali ginti savo vartotojo išnaudojimą?“,  - rašo Baltramiejus, kalbėdamas apie atsakomybę ir ateinančias, būsimas kartas. „Kokią kainą esame pasiruošę sumokėti už pelną? Kiek gyvybių norėsime paaukoti dėl materialaus ar finansinio uždarbio“, dar kartą klausia jis, melsdamas COP22 valstybes dalyves iš tiesų priimti sprendimus ir jų laikytis, ypač įgyvendint prieš metus, COP21 konferencijoje Paryžiuje priimtus įsipareigojimus.

Paryžiaus konferencija buvo svarbi tuo, kad, rodos, didžiosios industrinės valstybės ir besivystančios ekonomikos, parodė ryžtą eiti toliau už deklaracijas ir įsipareigoti mažinti poveikį klimatui. Dabartinės projekcijos rodo, kad jei tendencijos išliks nepakitusios, tai 2100 metais žmonija rizikuoja „kilstelėti“ globalią temperatūrą iki keturių laipsnių. Tai gali pasirodyti nedaug, bet tikrovėje tai būtų didžiulis smūgis visai ekosistemai ir milijonams žmonių, ypač, kaip pabrėžė patriarchas Baltramiejus, vargšams, nes jie neturi galimybių ir išteklių, kurie padėtų atlaikyti klimato pokyčius, pavyzdžiui, liūtis vienur, sausras kitur ar vandenynų lygio kilimą. Kita vertus, sudaryti bendrą veiksmų planą nėra lengva, nes smarkiai besivystančios ir milžiniškos ekonomikos, kaip kad Kinijos ar Indijos, nenori imtis tokių priemonių, kurios jų pažangą lėtintų. Taip pat egzistuoja istorinio teisingumo aspektas: labiausiai išsivysčiusios valstybės yra tos, kurios labiausiai teršė ir įtakojo aplinką. Tad kodėl kiti turi mokėti už jas?

Žmogaus atsakomybės dėl aplinkos klausimas buvo išsamiai aptartas popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato si“, kuri populiariai vadinama „ekologine“, nors tai nėra visai tikslu. Prieš COP21 konferenciją Paryžiuje paskelbtoje enciklikoje popiežius Pranciškus parodo, kad ekologinės krizės šaknys, didelė jų dalis, yra dvasinės ir moralinės. Tad jų sprendimui, atitinkamai, nepakaks vien technologijų, bet reiks naujo požiūrio ir kitokio elgesio. Žinoma, popiežius į šiuos sudėtingus klausimus žvelgia krikščioniškoje perspektyvoje: žmogus privalo gerbti aplinka ne vien todėl, kad tai paprasčiausiai protinga, bet ir todėl, kad tai Dievo jam patikėta dovana. „Laudato Si“ apima ir Pranciškaus pirmtakų mokymą dėl, pavyzdžiui, vystymosi principų ar kovą prieš skurdą.

Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba, kartu su Popiežiškąja mokslų akademija, kuriai priklauso daug garsių mokslininkų, rugsėjo pabaigoje surengė konsultacinį susitikimą, kurį neformaliai aplankė ir popiežius Pranciškus. Po susitikimo Popiežiškosios mokslų akademijos interneto portale paskelbtas raginimas COP22 konferencijai Marakeše perimti Paryžiaus konferencijos nuostatas, išdėstant dešimt konkrečių punktų apie tai, kas turėtų būti padaryta. COP22 vyks lapkričio 7-18 dienomis. (Vatikano radijas)