Popiežius kaliniams: Pasimokę iš klaidų pradėkite naują gyvenimą

Sekmadienį Gailestingumo jubiliejaus dieną kartu su popiežiumi šventė kaliniai. Popiežiaus Pranciškaus aukotose Mišiose Šv. Petro bazilikoje dalyvavo apie tūkstantį kalėjimo arba kitomis laisvės apribojimo bausmėmis nuteistų asmenų, specialiai šia proga atvykusių su savo šeimų nariais ir su kalėjimų personalu iš Italijos ir kitų šalių. Mišių metu giedojo kalinių choras; popiežiui patarnavo kaliniai.

„Šiandien Dievo Žodis mums skelbia vilties žinią, kalba apie viltį, kuri nenuvilia“, - sakė Pranciškus, pradėdamas Mišių homiliją. Apie viltį kalba pirmasis skaitinys, pasakojantis apie septynis brolius Makabiejus, kurie neišsigando kankinimų ir mirties, nes Dievas jiems įkvėpė viltį, kad jie bus atgaivinti (plg. 2 Mak 7,14). Panašią žinią skelbia Evangelija. Sugriaudamas banalią sadukiejų kazuistiką, Jėzus sako, kad „Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“ (Lk 20,38). Mes tikime ir trokštame atgimti naujam gyvenimui, suprasdami, kad Dievas yra mūsų vilties šaltinis.

„Viltis yra Dievo dovana, - kalbėjo popiežius. Ją kiekvienas žmogus turi giliai širdyje, kad šviestų jo dabarčiai, kurią dažnai sukrečia ir aptemdo įvairios liūdnos ir skausmingos situacijos. Turime sutvirtinti mūsų vilties šaknis, kad jos duotų vaisius. Visų pirma, nepalaužiamą tikėjimą, kad nepaisant mūsų blogų darbų, Dievas yra su mumis ir mus atjaučia. Nėra tokios vietos mūsų širdyje, kurios begalėtų pasiekti Dievo meilė. Kur tik yra suklydęs žmogus, ten yra ir Tėvo gailestingumas, sužadinantis atgailą, atleidžiantis, sutaikantis, grąžinantis ramybę“.

„Broliai ir seserys kaliniai, - sakė popiežius, - kartu su jumis švenčiame jūsų Gailestingumo jubiliejų. Jaučiame, kad mums reikia gailestingumo,  kuris yra Dievo meilės išraiška. Žinoma, kas pažeidžia įstatymus, tas susilaukia bausmės. Tačiau viena – tai ko esame nusipelnę dėl padaryto blogio, o visai kas kita – vilties „alsavimas“, kurio niekas negali užgniaužti“.

„Brangieji kaliniai, šiandien yra jūsų Jubiliejaus diena! Šiandien, teliepsnoja jūsų viltis Viešpaties akivaizdoje. Jubiliejus pats savaime turi savyje laisvės žinią. Ne mano galioje jums ją suteikti, - sakė popiežius, - tačiau Bažnyčia turi pareigą kiekviename iš jūsų sužadinti tikros laisvės troškimą“. Pasak popiežiaus, tam tikra veidmainystės forma mus skatina manyti, kad kalėjimas yra vienintelis teisingas atpildas nusikaltusiems žmonėms. Mes veidmainiaujame, jei netikime, kad jie gali pakeisti gyvenimą, jei netikime reabilitacijos galimybe, jų sugrįžimu į visuomenę.

„Žinome, kad niekas negali manyti esąs teisus Dievo akivaizdoje. Tačiau visi turime tvirtai tikėti galimybe gauti atleidimą. Atsiminkime, kartu su Jėzumi nukryžiuotą atgailaujantį plėšiką, kuriam Jėzus pažadėjo dangų. Tad ir jūs, - sakė popiežius nuteistiesiems, - nė vienas neužsidarykite praeityje. Aišku, kad nė vienas negalime perrašyti savo istorijos. Tačiau istorija, kuri šiandien prasideda, kuri žiūri į ateitį, dar visa prieš mus ir ją turime rašyti su Dievo malone ir savo asmenine atsakomybe. Mokydamiesi iš praeitis klaidų, galime pradėti naują gyvenimo etapą. Nepasiduokime pagundai galvoti, kad mums nebus atleista. Dievas atleidžia kiekvieną dalyką, mažą ar didelį, dėl kurio mūsų širdis gailisi. Dievo širdis didesnė už mūsų širdį. Tik turime pasitikėti jo gailestingumu“. (Vatikano radijas)