2016-11-09 16:30:00

Popiežiaus trečiadienio katechezė. Ligonių ir kalinių lankymas


Trečiadienį šv. Petro aikštėje susirinkę tūkstančiai piligrimų buvo pasveikinti popiežiaus Pranciškaus, kuris atviru automobiliu važiavo tarp žmonių, jiems mojuodamas, gestikuliuodamas, palaimindamas jam tiesiamus vaikus. Trečiadienį maldininkai taip pat galėjo pasidžiaugti į Romą sugrįžusia saule.

Prieš Pranciškaus katechezę buvo perskaityta Evangelijos pagal Morkų ištrauką, pasakojanti kaip Jėzus pagydė Simono uošvę. Tęsiama Evangelijoje: „atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius; visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų. Ir neleido demonams kalbėti, nes jie žinojo, kas jis“.

Atitinkamai, popiežiaus katechezė buvo skirta „Ligonių ir kalinių lankymui“. Jėzaus gyvenimas, primena popiežius Pranciškus, pradėjus viešą veiklą buvo nenutrūkstama susitikimų su žmonėmis virtinė.

Tarp jų išskirtinį dėmesį gavo ligoniai. Kiek Evangelijos puslapių pasakoja apie tokius susitikimus. Paralitikas, aklas, raupsuotasis, apsėstasis, epileptikas, nesuskaičiuojamos įvairiausio pobūdžio ligos... Jėzus prisiartino prie kiekvieno iš jų, juos pagydė savo buvimu ir savo gydančiąja galia. Todėl, tarp gailestingumo darbų, negali trūkti ligonių lankymo, - kalbėjo Šventasis Tėvas.

Ir, pasak jo, galime pridėti artumą tiems, kurie yra kalėjime. Ligoniams ir kaliniams yra bendra tai, kad jie gyvena suvaržytos laisvės sąlygomis. Kai jos trūksta, tada suprantame, kokia ji vertinga. Tačiau Jėzus mums suteikia galimybe būti laisviems nepaisant ligos ir apribojimų. Jis mums pasiūlo laisvę, kuri gimsta iš susitikimo su Juo ir iš naujos prasmės, kurią šis susitikimas mums suteikia.

Savo gailestingais veiksmais Viešpats mus kviečia didelio žmogiškumo gestui: pasidalijimui. Atsiminkime šį žodį: dalintis. Kas serga, dažnai jaučiasi vienišas. Negalime slėpti, kad, ypač mūsų dienomis, būtent ligoje patiriama giliausia vienišumo patirtis, pakankamai ilgą gyvenimo laikotarpį. Aplankymas padeda ligoniui jaustis mažiau vienišu, o draugija yra puikus vaistas. Šypsena, prisilietimas, rankos paspaudimas yra paprasti veiksmai, bet labai svarbūs tam, kuris jaučiasi paliktas vienui vienas. Kiek žmonių pasiryžta lankyti ligonius namuose ar ligoninėse. Tai neapskaičiuojamos savanorystės darbas. Ir kai atliekamas Viešpaties vardu, tampa iškalbinga ir veiksminga gailestingumo išraiška. Nepalikime sergančių žmonių vienišų. Nesutrukdykime jiems atrasti šiek tiek palengvėjimo, o sau patiems būti praturtintiems artumo tų, kurie kenčia. Ligoninės šiandien yra tikros „skausmo katedros“. Tačiau čia taip pat regima jėga tos artimo meilės, kuri paremia ir atjaučia.

Tuo pačiu, tęsė popiežius Pranciškus, jis galvoja ir apie tuos, kurie uždaryti kalėjime. Ir jų Jėzus nepamiršo.

Paminėdamas tarp gailestingumo darbų kalinių lankymą, - sakė jis, - norėjau pakviesti, pirmiausia, netapti nei vieno teisėju. Žinoma, jei kažkas atsidūrė kalėjime, tai todėl, kad suklydo, negerbė įstatymo ir visuomeninio sugyvenimo. Todėl ir atlieka kalėjime bausmę. Bet kad ir ką kalinys būtų padaręs, jis tebėra mylimas Dievo. Kas gali pažvelgti į jo sąžinės gelmę ir suprasti, ką jaučia? Kas gali suprasti jo skausmą ir graužatį? Pernelyg lengva nusiplauti rankas sakant, kad suklydo. O krikščionis turėtų elgtis kitaip, pasistengti, jog suklydęs suprastų padarytą blogį ir taptų savimi. Laisvės trūkumas, be abejo, yra viena iš didžiausių netekčių žmogiškai būtybei. Jei prie to pridėsime degradavimą, lemiamą dažnai nežmogiškų sąlygų, kuriose tie žmonės atsiduria, tai iš tiesų krikščionis turi jausti, kad turi padaryti, ką gali, kad grąžintų jiems orumą. Ir Dievo gailestingumas, priduria Pranciškus, gali padaryti stebuklus.

Neužmirškime, kad ir Jėzus bei apaštalai gavo kalėjimo patirties. Iš Kančios pasakojimų žinome tuos kentėjimus, kuriuos Viešpats patyrė: buvo sučiuptas, nutemptas kaip piktadarys, išjuoktas, nuplaktas, karūnuotas spygliais. Jis, vienintelis nekaltasis. Taip pat Petras ir Paulius pabuvojo kalėjime. Ir ten būdami meldėsi bei evangelizavo. Jaudinantis tas Apaštalų Darbų puslapis, kuriame pasakojama apie Pauliaus įkalinimą. Ir jis jautėsi vienas, norėjo, kad kas iš draugų jį aplankytų (žr. 2 Tim, 4, 9 - 15).

Šie gailestingumo darbai yra seni, bet visada aktualūs. Nekriskime į abejingumą, bet tapkime Dievo gailestingumo įrankiais, kad sugrąžintume džiaugsmą ir orumą tam, kuris tai prarado. Visi galime tapti tokiais Dievo gailestingumo įrankiais ir tai gali būti naudingiau mums patiems, nei kitiems, pridūrė popiežius, baigdamas trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.