Popiežius Pranciškus paragino Klimato konferencijos dalyvius nesustoti

Popiežius Pranciškus kreipėsi į Klimato konferencijos Marakeše (COP22) dalyvius laišku, kurio pirmosiose eilutėse pateikiama viena iš pagrindinių jo enciklikos apie žmogų ir aplinką išvadų – „dabartinė aplinkos degradavimo situacija yra glaudžiai susijusi su žmogišku, etiniu ir socialiniu degradavimu„ ir priduriama, jog tai liečia kiekvieną ir kiekvienas turi atsakomybę šioje srityje.

Rašydamas apie svarbią praėjusių metų Klimato kaitos konferenciją Paryžiuje (COP21), kurioje pagaliau, po daugelio metų debatų, buvo pasirašytas susitarimas dėl kai kurių esminių ir principinių punktų, Pranciškus tai teigiamai įvertina kaip „įsisąmoninimą, kad individualus ar nacionalinis veikimas yra nepakankamas ir kad reikia kolektyvinio atsako“. Paryžiaus susitarimas tapo galiojančiu, pakankamam skaičiui valstybių jį pasirašius ir priėmus, po metų laiko ir tai yra geras rezultatas, liudijantis, jog galime kryptingai sutelkti jėgas ir kitose, pavyzdžiui, technologijų ar ekonomikos srityse, vardan aplinkos ir žmogiškų gyvenimo sąlygų apsaugos.

Šventasis Tėvas paragino tarptautinę bendruomenę laikytis aiškaus kelio, kuris nubrėžtas Paryžiaus susitarime ir pasistengti, kad konferencija Marakeše taptų šio kelio etapu. Klausimai, kurie nagrinėjami ir sprendžiami, liečia visą žmoniją, ypač vargšus ir ateities kartas. Svarbu šią atsakomybę priimti sąžiningai ir nepasiduoti galimam politiniam ar ekonominiam spaudimui, kuriuo siekiama trumpalaikių ar pavienių interesų. Vėlgi, tai įmanoma tik galvojant apie žmoniją kaip apie visumą, kaip apie vieną šeimą, nesuabsoliutinant socialinių ar politinių barjerų.

Vienas iš pagrindinių Paryžiaus susitarimo akcentų yra tai, kad nacionalinės ir tarptautinės strategijos turi būti solidarios: solidarios pažeidžiamiems ir neturtingiausiems. Ieškant sprendimų, būtina atsižvelgti ne vien į techninius ir ekonominius instrumentus, bet ir į etinius ir socialinius reikalavimus. Tada pažanga bus iš tiesų žmogiška. Tad aplinkos problemos apima ir švietimo, tam tikrus vartojimo, gyvenimo būdo modelius, aktyvų vaidmenį atliekant ne vien valstybės institucijoms, bet ir pilietinei visuomenei, privačiam sektoriui, mokslo pasauliui, finansų sektoriui, vietinėms bendruomenėms. Atmetimu ir eikvojimu paremtas vystymosi modelis neturi ateities, pabrėžia popiežius, vildamasis ir melsdamas geros konferencijos kloties.

Klimato kaitos konferencija Maroke vyksta nuo lapkričio 7 iki 18 dienos. Be klausimų apie mechanizmus ir būdus, kuriais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, kita esminė tema buvo vandens prieinamumas. Didžiulė žmonijos dalis negauna pakankamai vandens, gauna ribotai arba gauna nekokybišką vandenį. (Vatikano radijas)