Popiežiaus katechezė. Kantriai pakęsti nuoskaudas, nuolankiai patarti

Trečiadienio rytą įvyko paskutinė Šventųjų gailestingumo metų bendroji audiencija. Katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie, pasak jo „visiems gerai žinomą, bet kartais sunkiais įgyvendinamą“ gailestingumo darbą – nuoskaudas nukęsti, kantriai pakęsti mus skaudinančius žmones.

„Mes sugebame labai greitai atpažinti, kad kažkas mus erzina, skaudina. Dažnai tai pajuntame gatvėje sutikę žmogų ar atsiliepę į telefono skambutį. Tuoj pat imame galvoti: „Kiek gi man dar reikės klausytis šito žmogaus skundų, apkalbų, prašymų ar pagyrų?“ Kartais būna, kad labiausiai mus erzina artimiausi žmonės: tokių būna giminaičių rate ir darbe; negalime jų išvengti net ir laisvalaikiu. Ką gi turime daryti su mus skaudinančiais žmonėmis? Kodėl tarp gailestingumo darbų yra ir šis – „kantriai pakęsti mus skaudinančius žmones“?“.

Popiežius priminė Dievo kantrybę Senajame Testamente. Kiek kartų Dievui teko pakęsti savo išrinktosios tautos skundus. Išėjimo knygoje tauta elgiasi iš tiesų nepakenčiamai: pirmiausia skundžiasi vergyste Egipte, bet kai Dievas ją išvaduoja iš vergijos, dykumoje skundžiasi kad neturi ką valgyti. Dievas siunčia iš dangaus putpeles ir maną, bet skundai vis tiek nesibaigia. Tačiau Dievas buvo kantrus ir jis Mozę ir savo tautą išmokė, kad kantrybė yra labai svarbus tikėjimo bruožas. Pasižiūrėję į Jėzų irgi matome kiek daug jis turėjo kantrybės per trejus savo viešosios veiklos metus. Taip pat ir Jėzus mus moko visada žiūrėti į tai, kas svarbiausia, atsakingai vykdyti mums kiekvienam skirtą misiją.

Pasak popiežiaus, savaime turėtų kilti klausimas ar mes pasiūžime patys į save. Ar pagalvojame, kad ir mes galime skaudinti ir erzinti kitus žmones? Labai lengva rodyti pirštu į kitą, matyti kito klaidas. Turime išmokti įsivaizduoti save kito vietoje. Prieš kaltindami kitą, visada pirmiausia turime pagalvoti apie savo elgesį. Pasak popiežiaus, su kvietimu nukęsti nuoskaudas glaudžiai susiję ir kiti du gailestingumo darbai sielai: abejojančiam patarti ir nemokantį pamokyti.

„Turime vieni kitiems padėti siekti to, kas yra tikrai vertinga ir gražu, atrasti gyvenimo prasmę ir dalintis gyvenimo džiaugsmu, - sakė popiežius. Dažnai pasitaiko sutikti žmonių, kurie mato tik paviršutiniškus, netvarius ir banalius dalykus; dažnai taip yra dėl to, kad jie nesutiko nė vieno, kas paskatintų siekti svarbesnių dalykų, branginti tikras vertybes. Pamokyti siekti to kas vertinga – tai labai svarbus patarnavimas ypač dabartiniais laikais, kai tiek daug pasimetimo ir tenkinimosi trumpalaikiais dalykais. Padėti suprasti ko Viešpats iš mūsų nori ir kaip atsiliepti į jo valią – tai padėti žmogui brandinti savo pašaukimą, eiti tikrą džiaugsmą teikiančiu keliu“.

„Suprasdami savo pareigą patarti, įspėti ir pamokyti, neturime jaustis pranašesniais už kitus, bet turime pasižiūrėti į savo vidų ir patikrinti ar mes elgiamės taip, kaip mokome elgtis kitus. Neužmirškime Jėzaus žodžių: „Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! (Lk 6,41). Šventoji Dvasia tepadeda mums kantriai pakęsti nuoskaudas ir patarti kitiems su nuolankumu ir paprastumu“.

Po katechezės ir jos santraukų keliomis kalbomis, popiežius Pranciškus priminė ateinantį sekmadienį, lapkričio 20-ąją minimą Pasaulinę vaikų ir paauglių teisių dieną. „Kreipiuosi į visų sąžinę – į institucijas ir šeimas – kad būtų saugomi vaikai, kad būtų garantuota jų gerovė, kad jie niekada netaptų vergystės aukomis, nebūtų verčiami kovoti su ginklu rankose ar kitaip išnaudojami, sakė popiežius. Prašau tarptautinę bendruomenę sergėti vaikų gyvenimą, kiekvienam vaikui užtikrinti teisė į mokymąsi ir ugdymą, kad jų augimas būtų ramus ir kad su pasitikėjimu galėtų žiūrėti į ateitį“. (Vatikano radijas)