Naujų kardinolų skyrimas: kaip tai įvyks?

Šeštadienį, lapkričio 19 dieną, popiežius Pranciškus vadovaus apeigoms, kurių metu bus oficialiai paskirti 17 kardinolų. Trylika iš jų yra šiuo metu pareigas einantys ganytojai iš 11 tautų, o dar keturi jau yra perkopę 80 metų amžiaus ribą ir kardinolystė jiems suteikiama pripažįstant jų sielovadinę tarnystę ir skaidrų krikščionišką liudijimą.

Kaip tai įvyks? Visų pirma reikia patikslinti, kad skyrimo kardinolais apeigos nėra liturgija siaurąja šio žodžio prasme. Skyrimas kardinolais nėra tolygus šventimams, kuriuos gauna diakonai, kunigai ar vyskupai. Pastarųjų tarnysčių tikslas yra „šventinti“ pasaulį, tuo tarpu kardinolai padeda popiežiui visuotinės Bažnyčios valdymo reikaluose. Ir žinoma, jie renka popiežių – tai nuo 1059 metų besitęsianti tradicija. Viduramžiais kardinolų būdavo skiriama apie 30-40, vėliau, daugėjant vyskupijų skaičiui, plečiantis tikinčiųjų geografijai, augant uždaviniams ir iššūkiams, daugėjo ir kardinolų. Beje, galima paminėti, kad norma, jog kardinolas būtinai turi būti šventimus gavęs asmuo, įvesta prieš šimtą metų. Iki tol, nors tai jau nebuvo gyva praktika, kardinolu galėjo būti skiriamas ir pasaulietis.

Skyrimo kardinolais apeigos formavosi šimtmečius, susidėjo iš rašytų ir nerašytų tradicijų, ir daug kartų buvo reformuotos. Reikšmingų pokyčių, išlaikant esminius elementus, bet tuo pat metu apeigas padarant paprastesnėmis, įvesta 1969 metais, popiežiaus Pauliaus VI pontifikato metu. Paskutinį kartą jos keistos 2012 metais, popiežiaus Benedikto XVI potvarkiu.

Kardinolų skyrimo apeigose yra trys esminiai elementai: priesaika, bireto uždėjimas ir titulinės bažnyčios Romoje priskyrimas. Be to, kiekvienam naujam kardinolui popiežius įteikia po žiedą, kuriame pavaizduoti apaštalai Petras ir Paulius, kurių kapai yra Romoje, o tarp jų žvaigždė – Marijos simbolis.

Kiekvienas ganytojas, priimdamas paskyrimą, viešai ištars priesaiką: aš (....), šventosios Romos Bažnyčios kardinolas, pažadu ir prisiekiu likti, dabar ir kol būsiu gyvas, ištikimas Kristui ir Jo Evangelijai, nuolatos ištikimas šventajai apaštalinei Romos Bažnyčiai, šv. Petrui popiežiaus (...) asmenyje ir jo kanoniškai išrinktiems įpėdiniams.

Kardinolai taip pat pasižada saugoti paslaptis, atidžiai ir ištikimai pildyti jiems patikėtus uždavinius, pagal teisės normas. Priesaiką jie užbaigs trumpu maldavimu “tepadeda man Dievas“.

Apeigų aprašyme priduriama, kad raudonas biretas, kurį, priklaupus, Pranciškus uždės ant ganytojų galvos, simbolizuoja pasiruošimą ir ryžtą elgtis tvirtai, iki kraujo išliejimo, dėl Dievo tautos krikščioniško tikėjimo, taikos ir ramybės auginimo, dėl šventosios Romos Bažnyčios laisvės ir sklaidos. Kardinoliško žiedo simbolizmas kalba apie kardinolo vienybę su Petro įpėdiniu. Bažnyčios Romoje priskyrimas yra ženklas, kad ganytojas dalyvauja popiežiaus sielovadiniame rūpestyje. Kiekvienas naujasis kardinolas su popiežiumi broliškai apsikabins, po to šį gestą pakartos tarpusavyje. Apeigos baigsis „Tėve mūsų“ malda.

Tradiciškai, paskyręs kardinolus, kitą dieną popiežius, jiems dalyvaujant, vadovauja padėkos Mišioms. Šiais metais kita diena po jų paskyrimo yra lapkričio 20-oji, Gailestingumo jubiliejaus pabaigos diena, tad naujieji kardinolai kartu su popiežiumi aukos Šventųjų Metų baigiamąsias Mišias. Šis sutapimas, neatsitiktinis, tarsi skelbia ir pabrėžia, kad naujiems kardinolams Pranciškus paveda uždavinį būti gailestingumo vėliavnešiais, „gailestingumo kardinolais“. (Vatikano radijas)