Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Vatikanas \ Įvykiai

Beveik milijardas tikinčiųjų perėjo Šventąsias duris visame pasaulyje

Arkivysk. R. Fisichella - AP

2016/11/22 00:00

Apie krikščionių dalyvavimą Gailestingumo jubiliejaus renginiuose Romoje ir pasaulyje papasakojo arkivyskupas Fisichella, Popiežiškosios Naujojo Evangelizavimo tarybos pirmininkas. Arkivyskupas kalbėjo popiežiaus laiško „Misericordia et Misera“ pristatymo spaudos konferencijoje pirmadienį Vatikane. Pasak arkivyskupo, norint suprasti Gailestingumo jubiliejaus reikšmę, jo pagrindinius siekius ir išliekamąją vertę teks pasigilinti į du popiežiaus mokymo dokumentus: Jubiliejaus paskelbimo bulę „Misericordiae vultus“ ir laišką „Misericordia et misera“, kurį popiežius Pranciškus pasirašė pasibaigus Gailestingumo jubiliejaus uždarymo Mišioms. Popiežiaus laišką Vatikano radijas pristatė pirmadienio programose. Apie pristatymą buvo rašyta Vatikano radijo portale.

Arkivyskupas Rino Fisichella sakė, jog popiežius Pranciškus šio Jubiliejaus paskelbimu ir šventimu troško kad krikščionys, patyrę gailestingumą, patys taptų gailestingumo įrankiais. Padaryti taip, kad gailestingumas Bažnyčios gyvenime vėl taptų kažkuo nepaprastai skatinančiu ir veiksmingu. Anot arkivyskupo, negalima nuslėpti, jog įsivyravo tam tikra samprata „gailestingumą“ suvokianti kaip kažką neteikiančio naudos, tik kaip liaudiško pamaldumo išraišką, o ne kaip tikrą krikščioniško gyvenimo vertybę.

Neabejotinai, Gailestingumo jubiliejus per praėjusius metus buvo pagrindinis krikščionių kasdienio gyvenimo veiksnys. Naujojo Evangelizavimo tarybai, kuriai buvo pavesta jubiliejų organizuoti, gailestingumo tema, kaip Evangelijos esmė, suteikė ir evangelizacinį tikslą sustiprinti tikėjimą, pakelti iš abejingumo ir paskatinti nuosaikesnį gyvenimo būdą. Tačiau nepamirština ir tai, kad Jubiliejus iš principo yra religinė ir dvasinė patirtis. Romoje buvo sudarytos sąlygos milijonams piligrimų dvasiškai pasirengti žengimui pro Šventąsias duris, pamaldžiai nueiti trumpu piligriminiu keliu iki Šv. Petro bazilikos Šventųjų durų. Arkivyskupas pateikė statistinių duomenų apie piligrimų dalyvavimą tiek Romoje, tiek pasaulio vyskupijose ir šventovėse.

Gailestingumo jubiliejaus reginiuose Romoje dalyvavo 21.292.926 piligrimai iš 156 kraštų. Savaime suprantama, kad daugiausiai jų buvo iš Italijos. Tačiau šie skaičiai rodo, kad „visas pasaulis norėjo būti Romoje“ ir Popiežiaus vyskupija tikrai buvo tapusi pagrindiniu šių piligrimų  tikslu. Antra vertus, Gailestingumo jubiliejus kaip niekad buvo visuotinis, nes jį švęsti buvo galima visose pasaulio vyskupijose. Šventosios durys buvo atvertos visame pasaulyje kaip ženklas, kad Dievo meilei nėra ribų. Pagal iš vyskupijų ir kraštų gautus dalinius duomenis galima susidaryti vaizdą kaip jubiliejus buvo švęstas pasaulyje.

Tradiciškai  katalikiškuose kraštuose per Šventąsias duris perėjo daugiau kaip 80 procentų katalikų. Arkivyskupas priminė, kad pusė visų pasaulyje esančių trijų tūkstančių katalikų vyskupijų yra Europoje bei vidurio ir pietų Amerikoje. Afrikoje auga vyskupijų skaičius, kaip ir iš dalies ir Azijoje. Pagal kai kurių svarbiausių vyskupijų pasaulyje suteiktus duomenis, buvo galima  nustatyti, kad Gailestingumo jubiliejuje dalyvavo nuo 56 iki 62 procentų katalikų gyventojų. Tai leidžia manyti, kad nuo 2015 gruodžio 8 iki šių metų lapkričio mėnesio Šventųjų durų slenksti peržengė nuo 700 iki 850 milijonų tikinčiųjų.

Be to, dar reikia pridėti tikinčiuosius, kurie ėjo pro Šventąsias duris vyskupijų piligriminėse šventovėse, kaip ir didžiosiose katalikų šventovėse pasaulyje. Galima tvirtinti, kad didžiosios šventovės per Gailestingumo jubiliejų užregistravo vidutinį trijų milijonų lankytojų skaičių. Pvz. Krokuvos šventovę aplankė 5 milijonai piligrimų, į Gvadalupės šventovę užėjo maždaug 22 milijonai maldininkų. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad vos ne milijardas tikinčiųjų – nuo 900 iki 950 milijonų žmonių - perėjo Šventąsias duris visame pasaulyje, pasakė pirmadienį spaudos konferencijoje arkivyskupas Rino Fisichella, Popiežiškosios Naujojo Evangelizavimo tarybos pirmininkas. (Vatikano radijas)

2016/11/22 00:00