Vyskupas J. Ivanauskas apie Jubiliejų: nuostabu, kiek sulaukėme piligrimų

Gailestingumo Jubiliejaus uždarymo Romoje, šv. Petro aikštėje, iškilmėje dalyvavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir keliolika šios vyskupijos kunigų, atvykusių kaip piligrimai. Paprašėme ganytojo komentaro apie šią piligrimystę:

Vysk. Jonas Ivanauskas: Kiekvienas iš mūsų patyrėme, jog šie Dievo Gailestingumo metai buvo nepaprastai gausūs įvairiomis Dievo dovanomis. Pradedant Gailestingumo metus popiežius pakvietė įvairiais būdais, įvairiomis formomis atrasti Dievo gailestingumą, jį patirtį, švęsti, liudyti, liudyti labai konkrečiais artimo meilės darbais, konkrečia veikla, neatsiejama nuo maldos gyvenimo. Kartu su vyskupijos kunigais, vyskupijos kunigų iniciatyva, popiežiui kviečiant piligrimystei, dėkojant už Gailestingumo metus, su gyvu tikėjimu tikint, kad šie Dievo Gailestingumo metai buvo toks dirvos purenimas, tarsi augalas, kuris turi būti auginamas, kuris davė ir duos vaisių, todėl išsirengėme į piligriminę kelionę: kartu su visuotine Bažnyčia, su daugybe piligrimų, atvykusių per metus ir į šių Jubiliejinių metų uždarymą Romą; ir mes kartu meldėmės lietuvių šv. Kazimiero kolegijoje (Romoje), meldėmės su Šventuoju Tėvu šv. Petro aikštėje, per jubiliejines uždarymo šventąsias Mišias, prieš tai, Lietuvoje vykstant tradiciniams Aušros vartų Gailestingumo Motinos atlaidams, jungėmės su piligrimais Aušros vartuose, (patys būdami) šv. Petro bazilikoje esančioje Aušros vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje, Eucharistijos šventimui vadovaujant kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, dalyvaujant kunigams ne vien iš mūsų vyskupijos, bet ir kitiems, kurie studijuoja Romoje ar atvyko su piligrimais. Ir taip pat patyrėme, ką reiškia piligrimystė nešant kryžių ir žengiant pro šv. Petro bazilikos duris; labai gera buvo patirtis, kad buvome ne vieni, kartu su mumis šalia keliavo, ypatingai įsiminė, piligrimai iš Indonezijos, buvo galima pajausti  vienybę su tikinčiaisiais iš Indonezijos, kur katalikų yra mažuma, tačiau jų tikėjimas labai gyvas. Be abejo, ėjo piligrimai ir iš kitų šalių.

Kokią patirtį jūsų vyskupijai suteikė ši popiežiaus Pranciškaus naujovė, šventųjų Durų atidarymas ne vien Romoje, bet kiekvienoje vyskupijoje?

Vysk. Jonas Ivanauskas: Manau, kad į labai vertingą popiežiaus iniciatyvą galima pažvelgti jau iš sekmadienio, kada buvo uždarytos šv. Petro bazilikoje Durys, perspektyvos. Popiežiaus homilija ir kvietimas žvelgti į Kristų Karalių, nukryžiuotą ant kryžiaus, į Jo karaliavimo būdą, į Dievo meilę. Ir nežiūrint, kad šv. Petro bazilikoje Durys užsivėrė, Dievo gailestingumas niekada nėra uždaromas, jis visuomet yra. Ir kuomet popiežiaus buvo pasiūlyta atverti Duris eilėje šventovių, mes kaip ir kitur Lietuvoje, mūsų katedroje atvėrėme duris: iš katedros (pagrindinės erdvės) į Dievo Gailestingumo koplyčią. Tikrai nežinojome, kad bus Dievo Gailestingumo metai, metais anksčiau įrengėme vieną iš katedros koplyčių, kurioje pakabinome Dievo tarno Teofiliaus Matulionio užsakymu padarytą kopiją, Gailestingojo Jėzaus kopiją, nuo Vilniaus paveikslo, taip pat gavome šv. Jono Pauliaus II ir šv. Faustinos relikvijas, Krokuvoje buvo nupiešti jų paveikslai; ir atvėrėme duris į tą koplyčią, ir tikrai nuostabu kiek daug sulaukėme piligrimų ne tik iš Lietuvos. Padėjome svečių knygą, antspaudą, kad žmonės bet kada atvykę galėtų užsirašyti: nepilnai trys tūkstančiai piligrimų per visus metus atvyko. Taip pat turėjome piligrimų iš kitų šalių, iš tolimų šalių: iš Filipinų, iš Nikaragvos, iš Argentinos, Brazilijos, Jungtinių Valstijų, nekalbant apie įvairias Europos šalis. Tuo pačiu buvo gera proga atrasti Bažnyčios visuotinumą, eilė žmonių, sako, buvome „ten, ir ten, ir ten“, ir pirmą kartą buvo Kaišiadoryse. Naudodamasis proga norėčiau labai padėkoti visiems kaišiadoriečiams, kurie budėjo laukdami piligrimų, kad katedra būtų atidaryta, kad žmonės galėtų prieiti, atrasti, būti palydėti, supažindinti. Šalia Gailestingumo koplyčios yra vyskupų kripta, kur yra Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kapas, (jis) eilei žmonių buvo didelis atradimas. Turime ne vieną ir ne du liudijimus apie įvairias malones patirtas, kaip tikintieji yra įsitikinę, per Dievo tarno Teofilius Matulionio užtarimą. Mums šie Dievo Gailestingumo metai buvo nepaprastai vertingi, o vertė yra tai, ką žmonės patyrė. Gailestingumo koplyčia žmonėms yra labai artima, po šv. Mišių visada einama ten pasimelst, prie žvelgiančio Gailestingojo Jėzaus paveikslo, kuris išreiškia Dievo artumą. (Vatikano radijas)