Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Arkivysk. P. Pizzaballa: Šventosios Durys uždaromos, gailestingumas lieka

Arkivysk. P. Pizzaballa - REUTERS

2016/12/03 16:31

Šv. Mišiomis Getsemanės bazilikoje, kurioms vadovavo Jeruzalės Lotynų patriarchato vikaras vyskupas William Shomali kartu su Šventosios Žemės kustodu kun. Francesco Patton, Jeruzalėje uždarytos Šventosios Durys. Gailestingumo jubiliejaus proga šios durys Jėzaus Agonijos bazilikoje buvo atvertos praėjusių metų gruodžio 13 dieną. Nazarete paskutinės Šventosios Durys uždaromos gruodžio 8 dieną Apreiškimo bažnyčioje, per Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos iškilmę.

Tai buvo metai, pilni mažų, tačiau svarbių iniciatyvų, pasakoja Jeruzalės lotynų patriarchato apaštalinis administratorius arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa OFM. Šiomis dienomis jis dalyvavo Romoje vykusiame dvišalės Izraelio Didžiojo Rabinato ir Šventojo Sosto komisijos religiniams santykiams su judaizmu komisijos susitikime.

Vatikano radijui pasakodamas apie paskutinių Šventųjų Durų uždarymą Jeruzalėje, arkivyskupas paminėjo, kad taip užbaigti Jubiliejiniai metai, įvertinant ir branginant tai, kas nuveikta šiais metais, tačiau „gailestingumo durys“, kaip sako popiežius, tebebus atvertos. Čia, Šventojoje Žemėje, gailestingumo ypač reikia dėl daugybės žaizdų ir pasidalijimų.

Šventosios Durys buvo atvertos ir ten,  kur krikščionys labiausiai kenčia, ir kur sunkumai, iškylantys bandant sugyventi skirtingų religijų tikintiesiems, dažnai įgauna matomą dimensiją. Kaip šių Durų atvėrimas paveikė Jeruzalės gyvenimą? Arkivyskupas pasakoja, kad gimė daugybė iniciatyvų. Nebuvo grandiozinių renginių, kurie būtų pakeitę istorijos eigą dabar, tačiau įvyko daug mažų iniciatyvų: tai ir pagalba pabėgėliams, imigrantams, mezgamos partnerystės tarp žydų ir palestiniečių mokyklų, ir kt..

Kalbant apie Izraelio – Palestinos santykius, arkivyskupas Pizzaballa linki, jog politikai ir tie asmenys, kurie priima sprendimus, turėtų drąsos ir viziją. Deja, žvelgiant realistiškai, jis sako nematąs, kad tai vyktų artimiausiu metu. „Tačiau mes ir toliau darbuojamės, įvairios asociacijos vykdo nemažai iniciatyvų, taip pat ir religinių renginių tarp krikščionių, žydų, musulmonų, apie kurias nerašoma. Kita vertus, gal ir gerai, kad jos lieka nepastebėtos, nes kitu atveju per didelis matomumas galėtų netgi apsunkinti situaciją,-  mano arkivysk. Pizzaballa.

Neseniai Jeruzalės lotynų patriarchato apaštalinis administratorius pasirašė bendrą Didžiojo Rabinato ir Šventojo Sosto komunikatą. Kaip reaguota į UNESCO paskelbtą rezoliuciją dėl šventųjų Rytų Jeruzalės vietų, nominuojant jas tik arabų, o ne hebrajų kalba, ir tarsi mėginant paneigti biblinę istoriją ir žydų tautos ryšį su Kalno Šventykla? Arkivyskupas Pizzaballa pastebi, jog toje situacijoje buvo daug nusivylimo, ypač iš žydų-Izraelio pusės ir ne tiek dėl turinio, kiek dėl to, kaip buvo parašytas rezoliucijos dokumentas, kuris akivaizdžiai probleminis. Tad buvo primintas universalus  pagarbos kiekvienos religijos šventoms vietoms principas. Reikia gerbti visas šventas vietas: musulmonų, krikščionių, žydų, ir ypač gerbti istoriją: niekas nenori neigti dabarties, tačiau istorija tokia, kokia yra, ir jos nepakeisi. (Vatikano radijas)

2016/12/03 16:31