80 merų Vatikane: „Europa: pabėgėliai yra mūsų broliai“

Vatikane gruodžio 9-10 dienomis rengiama merų konferencija: „Europa: pabėgėliai yra mūsų broliai“. Konferencija sieks atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į pasaulio stabilumui gresiantį augantį pabėgėlių skaičių, kuris šiuo metu viršija 125 milijonus. Visiems jiems reikia skubios humanitarinės pagalbos. Žmonės verčiami apleisti savo žemes dėl karų, bado ir gamtos stichijų, kurių per kelis pastaruosius metus padaugėjo ir kelia didesnį pavojų. Trys ketvirčiai visų dabartinių humanitarinių krizių yra tiesioginė karo pasekmė. Niekas kitas nepadėtų efektyviai sumažinti pabėgėlių skaičiaus kaip visų ginkluotų konfliktų užbaigimas, karų prevencija. Taip vienu mostu būtų pašalinta pagrindinė masines pabėgėlių bangas sukelianti priežastis.

Svarbu išklausyti merų balsą, sakoma konferencijos pristatymo komunikate. Miestų merai yra piliečiams artimiausia valdžia, svarbus jų įnašas ir gebėjimai ieškant sprendimų kaip priimti ir pabėgėlius ir migrantus, apiforminti jų statusą. Reikia teisti tiltus, o ne statyti mūrus. Merų autoritetas turi tarnauti integraliam ir globaliam vystymuisi, pasaulio teisingumui ir taikai.

Merų viršūnių susitikimo dalyviai svarstys ir įvertins keletą konkrečių pasiūlymų, kurie galėtų padėti sumažinti katastrofiškų pasekmių pavojų artimiausiu laiku, kaip ir sutvirtinti bei maksimizuoti reformų naudą ilgalaikėje perspektyvoje.

Šeši konferencijos siekiai:

Pirma. Sustabdyti pabėgėlių bangą prie ištakų, tuoj pat sustabdant Sirijos karą.

Antra. Nebausti Britanijos dėl „Brexito”: jos išstojimui iš Europos Sąjungos būdingas rūpestis dėl gyvenimo darnos masinio pabėgėlių atvykimo ir nedarbo akivaizdoje. Tai reiškia, jog reikia naujos, kūrybiškesnės ir vaisingesnės sąjungos formos, kad ir „sveiko susiskaldymo“, sakoma konferencijos pristatymo komunikate. Tai implikuoja didesnės nepriklausomybės ir laisvės pripažinimą Europos Sąjungos kraštams bendrai, o ypač kiek tai liečiant pabėgėlių klausimą ir nacionalinių bei ES sienų kontrolę, kad būtų galima suteikti globą migrantams, kuriems jo reikia. Prioritetą reikia skirti gyvybių gelbėjimui.

Trečia. Sukurti saugius tarptautinius humanitarinius koridorius ne tik į ES valstybes, kuriose socialinės struktūros jau nesugeba priimti visų prašančių prieglobsčio, bet ir į kraštus su mažesnėmis populiacijomis, pvz. į Argentiną, Australiją, Braziliją, Kanadą ir Artimųjų Rytų šalis.

Ketvirta. Suteikti amnestiją ar kitokio pobūdžio sprendimą naujųjų laikų vergystės formų ir prekybos žmonėmis aukoms, patekusioms į priverstinio darbo, prostitucijos ir prekybos organais pinkles. Daugelis asmens dokumentų neturinčių žmonių, įskaitant mažamečius, ypač moterys, būna apgaule įstumiami į prostituciją arba, žadant sureguliuoti teisinį statusą, būna paverčiami vergais. Visi kraštai turėtų persekioji pabėgėlius ir migrantus išnaudojančias nusikalstamas gaujas, pirmumą atiduodant žmogaus orumui ir saugumui.

Penkta. Sugražinti pasitikėjimo teisingumu ir lygiomis teisėmis jausmą nusivylusiam darbininkijos pasauliui, jaunimui be darbo ir visiems, kurie ekonomiškai nukentėjo nuo finansinės krizės, kaip ir nepastovaus darbo. Reikalingos investicijos į socialinį sektorių. Be kita ko, reikia sumažinti Graikijos skolas, su viltimi užbaigti eurozonos krizę.

Šešta. Vietoj investavimo į karą, resursus ir paramą koncentruoti kraštams su mažomis pajamomis, skatinti jų ekonomikos plėtrą.

Karų priežastys įvairios ir dažnai neteisios. Tai tautinis didžiavimasis, godumas, pyktis, valdžios siekimas, nenoras daryti gera, pavydas kaimyniniam kraštui. Kitaip tariant, šios rykštės šaknys suleistos į žmonijos egoizmo ir savanaudiškų interesų dirvą. Todėl logiška, kad į karą vedančių priežasčių pašalinimas gali remtis tik atitinkamomis priešingomis dorybėmis: meile priešui, vis plačiau liudijamu nuolankumu ir santūrumu. Teisingumas, jei remiasi tarptautine teise, gal padėti nukenksminti įtampą ir sąmoningiau įsipareigoti žmonijos gerovei, sakome Vatikane paskelbtame komunikate apie Europos merų konferenciją.

Dviejų dienų konferencijoje Mokslų akademijos rūmuose Vatikane „Casina Pio IV“ dalyvaus apie aštuoniasdešimt Europos Sąjungos ir kai kurių Šiaurės Afrikos kraštų miestų merai. Iš Baltijos šalių dalyvių sąraše minimas Rygos meras Nils Ušakovs. Konferencijos dienomis numatytas dalyvių susitikimas su popiežiumi Pranciškumi. (Vatikano radijas)