Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkime kalbėta apie Lietuvos kankinius

Gruodžio 7 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijos sielovadoje besidarbuojančių kunigų susirinkimas. Po  Dieninės liturginės maldos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas priminė, kad popiežius Pranciškus pasirašė dekretą, patvirtinantį arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę, taip užbaigiamas tyrimas ir atsiveria kelias ateinančiais metais šį ganytoją skelbti palaimintuoju. Be šio arkivyskupo Dievo tarnais tarp kitų yra paskelbti arkivyskupas Mečislovas Reinys ir vyskupas Vincentas Borisevičius, renkama medžiaga, reikalinga  jų beatifikacijos procesui užbaigti. Svarbu prašyti šių ganytojų užtarimo, skleisti žinią apie jų ištikimybę Bažnyčiai, uolų krikščionišką gyvenimą.

Istorikas doc. dr. Arūnas Streikus kunigų susirinkime apžvelgė Vladimiro lageryje 1953 m. žuvusio arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimo bruožus. Šis ganytojas – Vilniaus kunigų seminarijos auklėtinis, vėliau jos dėstytojas ir gynėjas II Pasaulinio karo bei pokario metais. 1926 m., sulaukęs keturiasdešimt dviejų metų, Mečislovas Reinys tapo jauniausiu Lietuvos vyskupu ir iki 1940 m. dirbo Vilkaviškio vyskupo pagalbininku. Labai uoliai rūpinosi Vilkaviškio kunigų seminarija ir labai skatino, kad kunigais tapę alumnai toliau lavintųsi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Nuo pat savo sielovados pradžios Mečislovas Reinys buvo aktyvus tikėjimo liudytojas tarp jaunimo, daug kartu keliaudavo, dalyvaudavo renginiuose, šventėse, dosniai rėmė studentus, palaikė  ir pats priklausė ateitininkų judėjimui. Jis taip pat dalyvavo krikščionių demokratijos partijos kūrime ir jos struktūrose, buvo ir užsienio reikalų ministru. Visą savo gyvenimą nuosekliai pasisakė prieš totalitarizmą, neigiamai vertino ne tik fašizmą, bolševizmą, bet ir tautininkų vykdomą „kulturkampfą“, kai Katalikų Bažnyčia buvo stumiama iš viešojo gyvenimo ir buvo draudžiama veikti katalikiškoms organizacijoms. 1939 m. pasirodė jo parašyta knygelė “Rasizmo problema”, kuri parengta pagal skaitytas paskaitas.

1940 m. Apaštalų Sosto sprendimu Mečislovas Reinys pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo pagalbininku. Tautinių priešpriešų verpetuose šis ganytojas rūpinosi visų katalikų sielovada, pakildavo virš siaurų politinių interesų, nors buvo kaltinamas, šmeižiamas, niekinamas ir skundžiamas, bet nekerštavo, neleido, kad būtų naudojamas kaip įrankis sovietams ar naciams. Sovietų okupacijos metais rašė raštus, ginančius Bažnyčią nuo valdžios kišimosi, rūpinosi, kad būtų dėstoma tikyba mokyklose, o kariuomenėje plėtojama karių sielovada, kitus ganytojus įtikinėjo nebendradarbiauti su sovietų režimu, gynė Apaštalų Sostą nuo šmeižto, kuris būdavo plėtojamas spaudoje. Tuo buvo kaltinamas ir teismuose, nenuolaidžiavo, neišsisukinėjo. Kalintas ypatingojo režimo kalėjime, palaidotas Vladimiro kalėjimo kalinių bendrame kape.

Vyskupas Arūnas Poniškaitis komentavo popiežiaus Pranciškaus apaštalinį paraginimą apie meilę šeimoje „Amoris laetitia“ ir jo taikymą šeimų pastoracijoje. Ganytojai susirinkime padėkojo už sėkmingai vykdytą parašų rinkimo akciją „Mama, tėtis ir vaikai“ už šeimą ir santuoką, ragino aktyviai naudoti naujai pasirodžiusią programą „Youcat sutvirtinimas“.

vilnensis.lt