2016-12-10 12:26:00

Trečiasis Advento sekmadienis


Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė savo mokinius jo paklausti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi“. Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės? Ir ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena aure karaliaus rūmuose. Tai ko gi išėjote? Ar pamatyti pranašo? Taip, sakau jums, ir daugiau negu pranašo! Jis yra tasai, apie kurį parašyta: Štai aš siunčiu pirm tavęs savo pasiuntinį, ir jis nuties tau kelią. „Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį. (Mt 11, 2-11)

GAILESTINGUMO PAPIKTINIMAS, mons. Adolfas Grušas

Jonas, uola, sugebėjusi atsispirti visiems dykumos vėjams, Jis, kurį pats Jėzus pavadino „daugiau, negu pranašu“, „didžiausiu tarp gimusiu iš moters“, papuolė į krizę. Jis siunčia pasiuntinius pas Jėzų su vieninteliu klausimu: „Ar tu esi tas, kurio laukia pasaulis, ar reikia laukti kito?“

Nežiūrint pranašo abejonių Viešpats ir toliau giria jį, tuo pačiu guodžiančiais žodžiais prabildamas ir į kiekvieno mūsų širdį. Mums leidžiama suprasti, kad jei mes ir suabejojame Dievu, Jo pasitikėjimas mumis lieka nepajudinamas. Juk iš tiesų, matant tokią daugybę blogio pasaulyje, natūralu, jei žmogus ir suabejoja, tačiau Išganytojas, atsiliepdamas į Jono Krikštytojo, o gal ir į mūsų abejones, išvardija tai, kas turėtų pažadinti viltį, nuraminti skaudžius vidinius išgyvenimus. Mums paaiškinama, kad su Jėzumi pasaulyje keičiasi viskas, kad jau nebe žmogus gyvena dėl Dievo, bet pats Dievas gyvena dėl žmogaus, rūpindamasis mažaisiais, gydydamas sergančius, pakeldamas silpnuosius ir pavargusius, grąžindamas akliems regėjimą, luošiems tvirtą eiseną, kurtiems klausą, o vargšams skelbdamas Gerąją Naujieną. Dievo artumoje kiekvienas žmogus turi naujas galimybes. Jėzus, išvardindamas savo atliekamus darbus neketina prie kiekvieno kampo didžiuotis regimais stebuklais, tačiau džiaugiasi tuo, kad Dievas paliečia pasaulio žaizdas, norėdamas jas pagydyti. Iš tikrųjų Jėzus niekuomet nežadėjo išspręsti pasaulio istorijos problemų, darydamas stebuklus. Jis pažadėjo daug daugiau: pasėti sėklą, kuri savaime yra stebuklas, auganti tamsoje, kol galiausia išsiskleidžia žiedais.

Mes kalbame apie Evangelijos žinią…

Mums gali būti ne visiškai suprantamas dar vienas Jėzaus palaiminimas, kurio paprastai niekas neįvardija: „Palaimintas, kas nepasipiktins manimi“. Tai papiktinimas, kylantis iš gailestingumo, nes Jėzus yra toks Dievas, kuris neskaičiuoja nuopelnų, o rūpinasi pagydyti širdį, vietoje to, kad sudegintų nusidėjėlius, kaip kad grūmojo Jonas Krikštytojas, sėdasi su jais prie vieno stalo. Tai papiktinimas, kylantis iš mažumo, nes Jėzaus išvardinti šeši meilės darbai nepakeitė pasaulio. Vietoje vieno pagydyto raupsuotojo, susirgo milijonai kitų, niekur pasaulyje dykumoje nesužydėjo lelijos, bet veikiau dykumos sausra ir kaitra pasiglemžia pačias gražiausias žemes…

Yra pavojus tuo pasipiktinti ir drauge palaima kiekvienam, kuris suvokia, jog tie šeši Jėzaus išvardinti darbai kalba apie kitokio pasaulio galimybę, kuriame žmogus rūpinasi kitu žmogumi, ir jo darbuose jaučiamas Dievo buvimas. Tokia iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, neįgyvendinama svajonė kuria pasaulio istoriją.  Tai krikščioniškos moralės esmė, kuri reiškia: daryti tai, ką daro Dievas.

Jėzus yra tarsi rasos lašelis, nukritęs į mūsų išdžiūvusią sielą, tarsi kibirkštis, užžiebianti mumyse vilties ugnį. Mes tuo gyvename, ir Viešpats sustiprina mūsų meilę, kad taptume meilės šventovėmis. Jėzus juk neveltui sakė: „Kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir už juos didesnių“. Iš tikrųjų, jei mes, sekdami savo gyvenimo Dievą, sugebėsime padaryti drauge su Juo kitų žmonių gyvenimą gražesniu ir laimingesniu, kai suprasime, kad vieni to padaryti niekaip nepajėgtume, tai ir reikš, kad mes esame tarp tų palaimintųjų, kurie nesipiktina parodomu gailestingumu. 








All the contents on this site are copyrighted ©.