Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Dokumentai

Pristatyta popiežius žinia Pasaulinei taikos dienai

Popiežius Pranciškus - AP

2016/12/12 16:30

Aktyvus nesmurtas yra būdas parodyti, kad vienybė yra galingesnė ir vaisingesnė už konfliktus, sako popiežius Pranciškus žinioje 2017 m. Pasaulinei taikos dienai. Šventasis Tėvas kviečia katalikus ir nekatalikus „paversti aktyvų nesmurtą taikos politikos stiliumi“. Pasaulinė taikos diena minima sausio 1-ąją. Popiežiaus žinia pristatyta spaudos konferencijoje pirmadienį Vatikane.

Popiežiaus žinios tema „Nesmurtas – taikos politikos stilius“. Popiežius Pranciškus prisimena, kad šiemetinė taikos diena yra penkiasdešimtoji ir kad pal. Paulius VI pirmos taikos dienos proga patikino, jog „taika yra vienintelis tikras žmogaus pažangos kelias, (o ne nacionalistinės ambicijos, smurtinis užkariavimas ir represijos)“.

Pranciškus žinioje kalba apie pabirusį pasaulį, kuriame vyksta baisus pasaulinis karas dalimis ir nežinia ar šiandien jame daugiau ar mažiau smurto nei praeityje; kaip ir sunku nustatyti ar dabartinės epochos komunikacijos priemonės ir žmonių mobilumas leidžia mums geriau suprasti smurto apraiškas, ar tapome jų labiau prispausti. Tačiau žinome, jog karo dalimis generuojamas smurtas sukelia didžiulius žmonių kentėjimus. Smurtas nėra spendimas pasidalijusiam pasauliui. Jis gali atvesti iki daugelio, jei ne visų, fizinės ir dvasinės mirties.

Pranciškus žinioje kalba ir apie Gerąją Naujieną – Kristaus „radikaliai teigiamą žinią“ apie besąlyginę Dievo meilę, kuri priima ir atleidžia ir apie kvietimą mokiniams „mylėti priešus“ (Mt 5, 44), „atsukti kitą skruostą“ (Mt 5, 39), kai neleido užmėtyti akmenimis svetimaujant sugautą moterį (Jn 8,1-11), kaip ir kai naktį prieš savo mirtį liepė Petrui kišti kalaviją atgal į makštį (Mt 26, 52). Jėzus nubrėžė nesmurto kelią, kuriuo jis pats nuėjo iki galo, iki kryžiaus, per kurį įgyvendino sutaikinimą ir panaikinęs priešybę (Ef 2, 14-16).

Kas priima Kristaus Gerąją Naujieną, atpažįsta savyje esantį smurtą ir leidžia, kad būtų išgydytas Dievo gailestingumo, šitaip savo ruožtu tapdamas susitaikymo įrankiu, pagal šv. Pranciškaus Asyžiečio raginimą: „Taika, kurią skelbiate žodžiu, tebūna dar svaresnė jūsų širdyse“.

Pranciškus rašo, kad šiandien būti tikru Kristaus mokiniu reiškia priimti jo nesmurto siūlymą, kurį popiežius Benediktas XVI yra apibūdinęs kaip „realistišką, nes atsižvelgia į tai, kad pasaulyje per daug smurto, neteisingumo ir kad įmanoma jį įveikti nebent priešpastačius daugiau meilės, gerumo, kurie ateina iš Dievo“. Anot Benedikto XVI, „Nesmurtas krikščionims nėra tik taktinis elgesys, o žmogaus asmens būdas“ (...). „Meilė priešui sudaro krikščioniškosios revoliucijos branduolį“.

Popiežius Pranciškus kaip nesmurto ikonas paminėjo šv. Motiną Teresę iš Kalkutos, primindamas jos kalbą Nobelio taikos premijos įteikimo iškilmėje („Mūsų šeimai nereikia bombų, ginklų, naikinimo, kad sukurtume taiką, o tik reikia būti kartu, vieni kitus mylėti“), bei įžymius XX amžiaus žmogaus teisių veikėjus Mahatmą Gandį ir Khan Abdul Ghaffar Khan Indijos išsivadavime, Martyną Liuterį Kingą nesmurtinėje kovoje prieš rasinę diskriminaciją, kaip ir Afrikoje veikiančią Leymah Gbowee, kuri su tūkstančiais liberiečių moterų per maldos susitikimus ir nesmurtinius protesto veiksmus paskatino vesti aukšto lygio derybas dėl antrojo Liberijos karo pabaigos. Šiuos laimėjimus Pranciškus pavadino ryžtingai ir nuosekliai įgyvendinto nesmurto rezultatais.

Popiežius prisiminė taip pat Europos krikščioniškų bendruomenių maldą ir drąsius veiksmus, padėjusius priartinti komunistinių režimų žlugimą, ypatingą šv. Jono Pauliaus II tarnystę, kaip ir mokymą, raginantį „žmones išmokti kovoti vardan teisingumo be smurto“.

Bažnyčia daug kur pasaulyje su įsipareigojimu siekia įgyvendinti nesmurtines taikos strategijas, ragindama net labiausiai smurtaujančius veikėjus stengtis kurti teisingą ir ilgalaikę taiką. Ir tai nėra vien katalikų Bažnyčios paveldas, o bendras daugelio religinių tradicijų, kurioms atjauta ir nesmurtas yra esmiški, rodantys gyvenimo kelią.

Popiežius Pranciškus žinioje nesmurto politikos atramą nurodė šeimoje, prašydamas ne tik, kad pasaulis atsisakytų branduolinio ginklo, jį uždraustų bei panaikintų, bet kad ir šeimų namų aplinkoje liautųsi piktnaudžiavimas, smurtavimas prieš moteris ir vaikus. Gailestingumo jubiliejus padėjo suprasti kiek daug žmonių ir socialinių grupių patiria abejingumą, neteisingumą ir smurtą. Jie irgi priklauso mūsų „šeimai“, yra mūsų broliai, seserys. Todėl nesmurto politika turi prasidėti tarp šeimų namų sienų, o iš čia pasklisti po visą žmonijos šeimą. Popiežius Pranciškus kvietė prisiminti šv. Teresėlės pavyzdį ir rinktis mažąjį meilės kelią, kad ištartas meilus žodis, šypsena, bet koks menkas gerumo veiksmas pasėtų taikos ir draugystės sėklą.

Popiežius žinioje Pasaulinei taikos dienai rašo kad pats Jėzus Kalno pamoksle mums „įteikė“ taikos kūrimo strategijos vadovą. Aštuoni palaiminimai (Mt 5, 3-10) kalba apie žmogų, kurį galime laikyti palaimintu, geru ir autentišku: palaiminti romieji, gailestingieji, taikdariai,  tyraširdžiai, alkstantys ir trokštantys teisybės, sako Jėzus.

Pasak popiežiaus, ėzaus palaiminimai yra iššūkis ir programa politiniams ir religiniams lyderiams, viso pasaulio įmonių ir medijų vadovams: jie raginami gventi pagal Palaiminimus eidami savo pareigas, taikdarių stiliumi kurti visuomenę, bendruomenę arba įmonę, kurioje jie vykdo savo atsakomybę.Tai reikalauja ryžto iškęsti konfliktą, jį išspręsti ir perkeisti į naujo proceso grandį. Šitaipt dirbti reiškia rinktis solidarumą kaip gyvenimo stilių istorijai ir socialinei draugystei kurti. Aktyvus nesmurtas yra būdas parodyti, kad vienybė iš tikrųjų yra galingesnė ir vaisingesnė už konfliktus.

Pranciškus rašo: „Visi trokštame taikos, daug žmonių ją kasdien kuria mažais gestais, daugelis kenčia ir kantriai neša bandymų sukurti taiką naštą. 2017 metais įsipareigokime, tiek malda, kiek veiksmais tapti žmonėmis, pašalinusiais smurtą iš širdies, iš žodyno ir gestų ir kuriančiais nesmurto bendruomenes, besirūpinančias mūsų bendraisiais namais. Niekas nėra neįmanoma, jei tik kreipiamės į Dievą maldoje. Visi galime būti taikos kūrėjai. Prašykime Mariją, Taikos Karalienę, kad parodytų kelią“. (Vatikano radijas)

2016/12/12 16:30