ESBO surengta konferencija apie krikščionių diskriminaciją

Gruodžio 14 dieną Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) būstinėje Vienoje, pirmininkaujant Vokietijai, buvo surengta konferencija apie kovą prieš netoleranciją ir diskriminaciją krikščionių atžvilgiu. Įvadinis pranešimas buvo patikėtas Šventajam Sostui, jį perskaitė mons. Antoine Camilleri, Šventojo Sosto santykių su valstybėmis pasekretoris, vienas iš Vatikano diplomatinės tarnybos atsakingųjų.

Pasak jo, Šventajam Sostui religijos ir įsitikinimų laisvės gynimas buvo ir yra centrinis prioritetas ir pamatas stengiantis saugoti vidinį kiekvieno vyro ir kiekvienos moters orumą. „Šventasis Sostas tai daro ne todėl, kad siekia savų interesų kaip katalikų Bažnyčios aukščiausias autoritetas ar todėl, kad kitos teisės ir laisvės jo nedomina, bet todėl, kad religijos ir įsitikinimų laisvė yra tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodo kaip gerbiamos visos pamatinės žmogaus teisės ir laivės“, - pažymėjo mons. Camilleri. Juk religijos ir įsitikinimų laisvė liečia sąžinės karalystę, kurioje glūdi žmogaus orumas. Ginant šią laisvę yra ginamos ir visos kitos, ne vien krikščionių ar tikinčiųjų, bet ir tų, kurie neišpažįsta jokios religijos. Galima pasakyti ir atvirkščiai: pažeidimai religijos ir įsitikinimų laisvės srityje tampa derlinga dirva kitiems pažeidimams.

Šventojo Sosto diplomatas paminėjo grubius ir visiems akivaizdžius religijos laisvės pažeidimus ir krikščionių persekiojimus Artimuosiuose Rytuose ar, pavyzdžiui, Egipte, kur visai neseniai koplyčioje buvo susprogdinta bomba. Kitais atvejais yra sąmoningai kėsinamasi į religines erdves ar simbolius, neretai šie veiksmai ne vien išreiškia panieką, bet yra kriminaliniai.

Daug dėmesio mons. Camilleri skyrė naujoms krikščionių diskriminacijos formoms. Jis pacitavo popiežiaus Benedikto XVI kalbą britų akademikams, politikams ir verslininkams, pasakytą 2010 metais, Londone: krikščionybė yra stumiama iš viešos erdvės, tildoma, neigiama teisė išsakyti krikščionišką poziciją sakant, kad tai tik „privatus“ reikalas, abejojama Kalėdų šventimu, nes tai esą užgauna kitų religijų asmenis. Tai pamina tiek asmenų religijos laisvę, tiek religijos teisėtą vaidmenį viešojoje erdvėje.

Šie pavyzdžiai, teisingai aprašyti kaip „antikrikščioniškas jausmas“, yra naujos netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis formos. Jos supriešina religijos ar įsitikinimų laisvę su abstrakčia tolerancijos ar nediskriminacijos sąvoka. Tačiau pastarosios sąvokos neturi būti naudojamos religijos laisvės ir kitų laisvių mažinimui. Tai aiškiai kontrastuoja su ESBO valstybių narių priimtais įsipareigojimais.

Mons. Camilleri pridūrė svarbų patikslinimą: Šventasis Sostas pilnai remia principą, jog kiekviena teisė apima pareigą. Todėl save vadinantis krikščioniu negali tvirtinti, kad religijos ar įsitikinimų laisvė jam leidžia naudoti prievartą prieš netikinčius. Bet, panašiai, krikščionių pamokslininkas, kuris pagarbiai ir ištikimai dėsto savo Bažnyčios religinius bei moralinius principus, yra saugomas religijos laisvės, nors daugumos nuomonei jo žodžiai būtų nepatogūs. Reikia įsisąmoninti krikščionių diskriminavimą, taip pat ir ten, kur tarptautinė viešoji nuomonė paprastai nesitiki. Aktyvaus krikščionio veikimui ir kalbėjimui iškilo didelė grėsmė. Jis neturėtų būti verčiamas slėpti ar užgniaužti savo tapatybės, kai tuo tarpu dabar dažnai pasitaiko situacijos, kurias popiežius Pranciškus yra pavadinęs „mandagiu krikščionių persekiojimu“. Taip pat reikia klausti – kodėl taip yra? Kodėl religijos laisvė susiaurinama iki kulto laisvės, o „politinio korektiškumo“ vardu krikščioniški tikėjimas ir moralė yra suvokiami priešiškais, įžeidžiais ir šalintinais iš viešos erdvės.

Savo pastabas mons. Camilleri užbaigė pateikdamas kitą perspektyvą redukciniam požiūriui į religijos ir įsitikinimų laisvę: religija ir tikėjimas yra pozityvūs reiškiniai. Ir ne vien tiems, kuriems, pavyzdžiui, padeda karitatyvinės organizacijos, bet visai visuomenei. Savo prigimtimi religija yra atvira didesnei tikrovei ir perteikia asmenims bei institucijoms platesnę, broliškos žmonijos viziją. (Vatikano radijas)