Vienam iš svarbiausių pasaulio muziejų vadovaus moteris

Jeigu paieškotume žinynuose ar internete kokie yra 10 svarbiausi, didžiausi ar labiausiai lankomi muziejai pasaulyje, „Vatikano muziejai“ visada figūruos pirmame dešimtuke ir, dažniausiai, pirmame penktuke, greta tokių muziejų, kaip „Luvras“ Paryžiuje, „Ermitažas“ Sankt Peterburge ar „Britų muziejus“ Londone.

„Vatikano muziejai“ yra vieni iš seniausių pasaulyje. Verta atkreipti dėmesį, kad daugiskaita „muziejai“, o ne vien „muziejus“ nėra atsitiktinė: „Vatikano muziejai“ yra kelių amžių kūrinys, turintis dešimtis tematinių, geografinio ar chronologinio pobūdžio kolekcijų, kurios gali būti eksponuotos autonomiškai, aprėpiančios milžinišką laiko tarpą, nuo antikos iki pat šių dienų.

„Vatikano muziejai“ gimė kaip antikinio meno ekspozicijų vieta ir turi vieną iš vertingiausių pasaulyje antikinio meno kolekcijų, atsižvelgiant į kūrinių meninę vertę ir retumą. „Vatikano muziejų“ gimimo data galima laikyti 1506 metus, kai kasinėjant vieną kalvą, greta Koliziejaus, buvo atrasta skulptūra, pavadinta „Laokoontas ir jo sūnūs“. Šis šedevras padarė didžiulį įspūdį amžininkams, tarp kurių buvo Mikelandželas. Atrastą statulų grupę įsigijo popiežius Julijus II, didelis klasikinio meno gerbėjas, jai suteikęs centrinę vietą, greta kitų skulptūrų, galerijų ir sodo komplekse, kuris buvo pastatytas, taip pat jo užsakymu, pagal architekto Donato Bramantės projektą. Ši erdvė buvo atverta plačiajai publikai, kad ši galėtų pasigrožėti senovės menininkų kūriniais. Dėlto, beje, „Vatikano muziejai“ ir vadinami vieni iš seniausių muziejų pasaulyje. Ir anksčiau kilmingos ar turtingos šeimos turėjo sukaupusios vertingas kolekcijas, įsirengusios „įdomybių kambarius“, tačiau rezervuotus tik sau ar savo svečiams, o ne platesnei auditorijai.

Tačiau „Vatikano muziejai“ nėra vien kolekcijos, kurios gali būti išdėstytos galerijose ar koridoriuose, kurių bendras ilgis siekia net septynis kilometrus. Tai taip pat didžiulė institucija ir organizacija, pajėgi priimti didžiulius lankytojų srautus. Jų skaičius 2015 – 2016 metais yra rekordinis ir viršijo šešis milijonus. Vidutiniškai darbo dieną Vatikano muziejus aplanko 22 000 lankytojų. Vatikano muziejuose dirba per pusseptinto šimto žmonių: ne vien budėtojai, bet taip pat daugiau nei pusšimtis profesionalių restauratorių, veikia mokslinė laboratorija, specializuota senovinių objektų tyrimuose. O kur dar dešimtys išorinių bendradarbių ir stažuotojų. Tai viena iš didžiausių Šventojo Sosto institucijų.

Nuo 2007 metų šiuo didžiuliu organizmu rūpinosi profesorius Antonio Paolucci, meno istorikas, užėmęs eilę atsakingų pareigų Italijos meno institucijų ir muziejų administravime, pabuvojęs ir Italijos kultūros ministru. Nuo 2016 metų gruodžio 20 dienos profesorių, pasiekusį garbų amžių, pakeitė Barbara Jatta, iki šiol „Vatikano muziejų“ vicedirektorė, pirmoji moteris šiose atsakingose pareigose. Vienu iš savo prioritetų ji išskiria lankytojų srauto organizavimą: ką padaryti, kad eilės būtų mažesnės, greitesnės, kad būtų išnaudotos visos „Vatikano muziejų“ erdvės, kad lankytojai galėtų greičiau pasiekti tą muziejaus dalį, kuri juos domina. (Vatikano radijas)