Soc. tinklai:

RSS:

App:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Susitikimai

Popiežius Romos Kurijai: Bažnyčia atsinaujina, nes yra gyva

Popiežiaus susitikimas su Romos Kurija

2016/12/22 16:28

Ketvirtadienio rytą įvyko tradicinis prieškalėdinis popiežiaus susitikimas su Romos Kurijos kardinolais ir vyskupais. Šia proga popiežius jiems kalbėjo apie Kurijos reformą – pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaujamasi, ir jau įvykdytus reformos etapus.

„Dievas gimė mažu kūdikiu, nes norėjo būti mylimas“, - cituodamas šv. Teresėlę, kreipėsi Pranciškus į savo bendradarbius. Šitaip Kalėdų logika griauna pasaulio logiką, apverčia aukštyn kojomis galios ir valdymo logiką, fariziejų logiką, kazuistinę ir deterministinę logiką“.

„Švelnioje ir galingoje dieviškojo kūdikio Kristaus veido šviesoje šio mūsų kasmetinio susitikimo proga noriu kalbėti apie Romos Kurijos reformą. Manau, kad yra tikslinga ir teisinga pasidalinti mintimis apie reformos eigą, išryškinti kriterijus, kuriais vadovaujamasi, kalbėti apie tai kas jau padaryta, o visų pirma apie logiką, kuria vadovautasi ir kuria bus vadovaujamasi“.

„Kurija nėra nejudrus aparatas, - kalbėjo Pranciškus, - tad ir reforma tai visų pirma keliaujančios Bažnyčios gyvybingumo ženklas. Bažnyčia yra gyva, dėl to ji „semper reformanda“ (visada reformuotina); ji „reformanda“, nes gyva. Reikia aiškiai pabrėžti, kad reforma nėra pati sau tikslas, bet yra augimo ir visų pirma atsivertimo procesas“. Pasak Pranciškaus, reforma bus veiksminga, jei ją vykdys „atsinaujinę“, o ne paprasčiausiai „nauji“ žmonės. Nepakanka pakeisti personalą, bet reikia Kurijoje dirbančių žmonių dvasinio, žmogiškojo ir profesinio atsinaujinimo. Negana ir nuolatinės formacijos, bet reikia nuolatinio atsivertimo ir apsivalymo. Nekeičiant mąstysenos visos pastangos būtų bergždžios. „Visa tai reiškia, - sakė popiežius, - kad Kurijos reforma yra delikatus procesas, kuris turi būti vykdomas ištikimai laikantis to, kas svarbiausia, su įžvalga, evangeline drąsa, bažnytiniu išmintingumu, dėmesingu įsiklausymu, ištvermingu darbu, pozityvia tyla, tvirtais sprendimais, uolia malda, dideliu nuolankumu, toliaregiškumu, su konkrečiais žingsniais pirmyn – o kai reikia ir atgal, su tvirta valia, su gyvastingumu, su atsakingu valdžios naudojimu, besąlygišku klusnumu, o labiausiai už viską – paklūstant patikimam Šventosios Dvasios vadovavimui, pasitikint jos pagalba“.

Toliau savo kalboje Romos Kurijos kardinolams ir vyskupams popiežius pateikė 12 kriterijų, kuriais vadovaujasi jo pontifikato pradžioje pradėta reforma.

Pirmasis popiežiaus nurodytas kriterijus – individualumas, asmeninis atsivertimas. Tikroji reformos siela yra žmonės, kurie ją vykdo. Tad be asmeninio atsivertimo visi struktūriniai pakeitimai būtų beprasmiai.

Kiti du kriterijai – ganytojiškumas ir misionieriškumas. Kurijoje tarnaujantys Bažnyčios ganytojai turi leisti, kad jiems šviestų Gerojo Ganytojo veidas, kad jis juos apvalytų ir perkeistų. Reikia atsiminti, kad tarnystės Kurijoje, kaip ir kiekvienos kitos bažnytinės tarnystės tikslas yra skelbti Gerąją Naujieną iki pat žemės pakraščių.

Reformai reikalingas racionalumas, funkcionalumas, modernumas ir subsidiarumas. Tai reiškia, kad reikia peržiūrėti Kurijos institucijų kompetencijas, sujungti į vieną tas lig šiol savarankiškai veikusiais institucijas, kurių veiklos sritys panašios, taip pat kai kurias vienos institucijos funkcijas perduoti kitai, visada stengiantis skaityti „laiko ženklus“. Tuo pat metu reikalingas ir blaivus santūrumas, atsimenant, kad Kurijos institucijos savo veikla duoda liudijimą visai Bažnyčiai.

Kitas popiežiaus nurodytas Kurijos reformos kriterijus yra sinodiškumas. Sumažinus institucijų skaičių bus įmanomi glaudesni ir dažnesni jų vadovų susitikimai su popiežiumi ir darnesnis Kurijos institucijų tarpusavio bendradarbiavimas.

Taip pat turi labiau atsispindėti Bažnyčios visuotinumas, į Kurijos darbuotojus įtraukiant kunigus, diakonus, vienuolius ir pasauliečius iš viso pasaulio, atsižvelgiant į jų nepriekaištingą moralinę laikyseną, dvasingumą ir profesionalumą. Popiežius taip pat pridūrė, kad reikia galutinai atsisakyti „promoveatur ut amoveatur“ praktikos, tai yra paaukštinimo, kad būtų galima pašalinti.

Dar vienas popiežiaus nurodytas reformos kriterijus yra laipsniškumas. Reforma yra laike vykstantis procesas, susidedantis iš etapų, patikrinimų, pataisų, eksperimentavimo. Tai nereiškia neryžtingumo, bet reiškia būtiną lankstumą.

Ketvirtadienio rytą Kurijos kardinolams ir vyskupams popiežius paminėjo jau lig šiol įvykdytus reformos etapus - buvo įkurta kardinolų patarėjų taryba, Ekonomikos sekretoriatas ir Ekonomikos taryba, Nepilnamečių apsaugos komisija; įkurtos dvi naujos institucijos, skirtos pasauliečių, šeimos ir gyvybės apsaugos bei integralios žmogiškosios pažangos reikalams, į jas įjungiant keletą anksčiau atskirai veikusių popiežiškųjų tarybų; įkurtas Komunikacijos sekretoriatas, apjungiantis visas Šventojo Sosto informacijos skelbimo priemones. Tarp įvykdytų reformos etapų popiežius taip pat paminėjo Kanonų teisės kodekso pakeitimus santuokos bylose.

Gana ilgą Kurijos kardinolams ir vyskupams sakytą kalbą popiežius užbaigė malda Betliejuje gimusiam Kūdikiui, kurią sukūrė prieš dešimtį metų miręs egiptietis vienuolis Matta el Meskin. „Mums sunku būti kaip vaikai, bet ne Tau, Dievo Sūnau. Padek mums nemanyti, kad esame sukaupę labai daug patirties; padėk mums būti mažutėliais, kaip Tu, kad galėtume būti Tau artimi ir mokytis iš Tavęs nuolankumo ir romumo. […] Pasaulis pavargęs ir išsekęs nuo lenktyniavimo kas didžiausias. […] Mes ir visas pasaulis nerasime ramybės ir išsigelbėjimo, jei negrįžime pas tave, jei iš naujo nesutiksime Tavęs Betliejaus prakartėlėje“. (Vatikano radijas)

2016/12/22 16:28