2016-12-23 16:28:00

Ketvirtasis Advento pamokslas. Jėzus nori gimti žmogaus širdyje


Penktadienio rytą popiežius Pranciškus ir jo bendradarbiai klausėsi ketvirtojo ir jau paskutinio Advento pamokslo. Popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap. šiemetinius pamokslus skyręs Šventajai Dvasiai Bažnyčios ir kiekvieno tikinčio gyvenime, prieškalėdiniame pamoksle kalbėjo apie Šventąją Dvasią Dievo įsikūnijimo slėpinyje.

Jėzaus gimimo laikais pasaulis buvo lygiai toks pat neramus kaip ir mūsų dienomis, gal tik viskas dėjosi kiek siauresniame rate, sakė popiežiaus pamokslininkas. Dėl visuotinio surašymo užeigos buvo sausakimšos žmonių; didieji to meto personažai buvo imperatorius Augustas, Erodas. Tik du žmonės, Marija ir Juozapas, žinojo apie svarbesnį, ne tik to meto, bet visų laikų įvykį. Panašią situaciją matome ir šiandien – terorizmas, karai. Masės žmonių, priverstų palikti savo namus, kaip anuomet Juozapas su Marija, „neranda vietos užeigoje“. Ir tiktai tas, kuris bent valandai ar bent akimirkai sugeba nutildyti viską aplink save ir savyje, Šventosios Dvasios malonės dėka gali suvokti ką gi iš tiesų mes minime šią dieną, ką gi iš tiesų reiškia „pajusti“  Kalėdas.

Po šio įvado, t. Raniero Cantalamessa sakė, kad tęsdamas meditaciją apie Šventąją Dvasią, paskutiniame prieškalėdiniame susitikime kalbės apie tą mūsų tikėjimo slėpinį, kurį išpažįstame žodžiais: „Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos“.

Kalėdos tai ne sukakties minėjimas, sakė pamokslininkas, pridurdamas, kad gruodžio 25-oji pasirinkta ne dėl istorinių, bet dėl simbolinių priežasčių. Kalėdos tai slėpinio minėjimas. Šv. Leonas Didysis Kalėdas vadina „Kristaus gimimo sakramentu“ ir sako, kad „Bažnyčios vaikai buvo pagimdyti su Kristumi jo gimime, lygiai taip pat kaip ir buvo nukryžiuoti jo nukryžiavime bei prikelti iš numurusių jo prisikėlime“. Tačiau viso to pradžioje yra bilinis faktas, įvykęs vieną kartą visiems laikams: Mergelė Marija, veikiant Šventajai Dvasiai, tapo Jėzaus Motina. Šis istorinis slėpinys, kaip ir kiti išganymo istorijos faktai, tebesitęsia sakramentinėje plotmėje Bažnyčios gyvenime ir moralinėje plotmėje kiekvieno tikinčiojo gyvenime.

Toliau savo paskutiniame šių metų Advento pamoksle t. Raniero Cantalamessa kalbėjo apie įsikūnijimo slėpinio  pagrindinių veikėjų – Šventosios Dvasios ir Marijos vaidmenis.

Šventoji Dvasia nužengia ant Marijos ir stebuklingai Mergelėje sukuria Kristaus kūną. Tačiau įsikūnijimo slėpinys tai kur kas daugiau nei Jėzaus gimimo paaiškinimas. Šv. Augustinas sakė, kad Marija „pirmiau negu kūne, Kristų pradėjo širdyje“, o tai reiškia, kad Šventoji Dvasia jau anksčiau veikė Marijoje, kad ją pripildė Kristaus šviesos ir uždegė Kristaus ugnimi anksčiau negu Kristus buvo pradėtas Marijoje kūne. Tėvas Cantalamessa sakė, kad Marijos vaidmens apibrėžimui Bažnyčios tikėjime prireikė maždaug tiek pat laiko kaip ir kitų pagrindinių tikėjimo tiesų apibrėžimui. Bažnyčiai nuo pat pradžių buvo aišku, kad Mariją ir Kristų sieja ne tik fizinis motinystės ir sūnystės ryšys, bet ir metafizinis. Šv. Ignotas Antiochietis Jėzų vadina „Dievo ir Marijos Sūnumi“. O galiausiai Efezo Susirinkimas suteikia jai Theotokos - Dievo Motinos vardą. Praėjus keliems šimtmečiams Bažnyčia pradėjo kontempliuoti neapsakomą tiesą: „Marija yra Dievo Motina! Kūrinys yra Kūrėjo Motina!“. „Mergele Motina, savo Sūnaus Dukra!“ –  taip Mariją sveikiną šv. Bernardas Dantės Dieviškojoje komedijoje. Marijos fizinę ir metafizinę motinystę vainikuoja jos dvasinės motinystės pripažinimas: būdama Kristaus Motina ji kartu yra ir pirmoji jo mokinė.

Ką Jėzaus įsikūnijimo slėpinys reiškia kiekvienam iš mūsų? Atsako šv. Ambraziejus: „Kokia nauda iš to, kad Jėzus kitados Betliejuje gimė iš Marijos, jei šiandien jis negimsta mano tikinčioje širdyje? Kurgi Kristus turi gimti, jei ne tavo sieloje, jei ne  širdyje?“.

Šventoji Dvasia mus kviečia „grįžti į širdį“ ir joje švęsti tikras Kalėdas. Grįžimas į širdį padarys tikrą ir išorinį šventimą, apeigas ir tradicijas. Tėvas nori mumyse pagimdyti savo Sūnų. Jėzui, o kartu ir mums, skirti jo žodžiai: „Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau“ (Žyd 1,5). Jėzus trokšta gimti mūsų širdyse, sakė popiežiaus pamokslininkas. Šiomis paskutinėmis Advento dienomis jis ateina tarp mūsų, beldžiasi į mūsų širdis, kai tą naktį Betliejuje, ieško širdžių, kuriose galėtų dvasiškai gimti. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.