2016 gyvybės neteko 31 katalikų sielovados darbuotojas

 „Jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!“ Pagaliau suklupęs galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Ir, tai ištaręs, užmigo“, pasakojo „Apaštalų darbų“ autorius apie pirmojo krikščionių kankinio paskutines akimirkas (žr. nr. 6-7). Šventojo Stepono liturginė šventė buvo minima kitą dieną po Kalėdų, gruodžio 26-ąją. Vidudienio maldoje jį priminė popiežius Pranciškus, kaip pirmąjį iš didžiulės kankinių procesijos, kurios gretos kasmet auga.

Ir 2016 metais netrūko žinių, ypač iš Artimųjų Rytų ir kai kurių Afrikos ir Azijos regionų, apie krikščionių persekiojimus vien dėl to, kad jie krikščionys. Daug iš jų, priklausančių įvairioms Bažnyčioms ir bendruomenėms, sumokėjo didžiausią, gyvybės kainą.

Baigiantis kalendoriniams metams galime atsiminti katalikų sielovados darbuotojus – kunigus, vienuolius ir vienuoles, katechetus ar aktyvistus pasauliečius -  netekusius gyvybės 2016-aisiais metais. Į kai kuriuos buvo pasikėsinta tiesiogiai, kiti neteko gyvybės, nes dirbdami pagal savo pašaukimą atsidūrė nesaugiose sąlygose. O tokių yra bent 31: keturiolika kunigų, devynios vienuolės ir aštuoni pasauliečiai.

Daugiausia nužudytų yra Amerikos kontinentuose - šešiolika. Spalio 4 dieną Meksikoje buvo rasti keturių jaunų katalikų katechetų kūnai, kankinti ir vėliau nušauti, kaip manoma, prekybos narkotikais gaujos, kuriai jie dėl vieno ar kito motyvo trukdė. Azijos regione smurtine mirtimi žuvo šeši: keturios buvo senelių namuose Jemene tarnavusios Motinos Teresės seserys. Jos buvo nušautos islamistų. Afrikoje žuvo aštuoni – Caritas darbuotojas, seminaristas, kunigai, vienuolės. Europoje kankiniu tapo senas kunigas prancūzas, t. Jacques Hamel, islamistų teroristų nužudytas jo paties bažnyčioje, prie altoriaus. Šiame sąraše nepaminėtas kunigas argentinietis Juan Viroche, vis dar aiškinantis jo mirties priežastis. Jis spalio pradžioje jis buvo atrastas kilpoje, tačiau jį pažinoję labai abejoja savižudybės versija ir jų akys krypsta į narkomafiją, prieš kurią šis kunigas drąsiai kalbėjo ir veikė.

Kalbant apie krikščionybę visame pasaulyje, įvairios ataskaitos, parengtos valstybių ir nevyriausybinių organizacijų, rodo, kad šimtai milijonų krikščionių gyvena „pavojingoje kaimynystėje“, diskriminacijos sąlygomis: kartais dėl valstybės priešiško nusiteikimo, kartais dėl socialinių stereotipų ir marginalizavimo, kartais dėl to, kad principingai stodami už teisingumą ar už taiką užsitraukia kriminalinių bei karinių grupuočių nemalonę. Dėl šių priežasčių, kurios neretai susilieja į vieną, kasmet pasaulyje nužudomų krikščionių yra tūkstančiai. (Vatikano radijas)