2016-12-30 14:03:00

Popiežius 2016 metais: dokumentai, kelionės, Kurijos reforma


Pagrindinis ištisinis įvykis, sutapęs su beveik visais beišbaigiančiais kalendoriniais metais, buvo Gailestingumo jubiliejus, pradėtas 2015 m. gruodžio 8 d. ir užbaigtas 2016 m. lapkričio 20 d. Jubiliejaus rezultatus popiežius Pranciškus apibendrino užbaigimo proga paskelbtame apaštališkajame laiške „Misericordia et misera“.

„Atšventėme intensyvius Šventuosius metus, kuriais patyrėme gailestingumo malonės gausą“, rašo Pranciškus lapkričio 21 d. paskelbtame laiške. „Dabar reikia eiti pirmyn, būti klusniems Šventajai Dvasiai, kuri mums rodo kelią, kad neštume visiems išganančią Evangelijos žinią“. Šia proga popiežius dar kartą iškėlė Susitaikinimo sakramento svarbą, nes sakramentinė išpažintis yra tas momentas ir ta vieta, kur žmogus pajunta mylinčio Tėvo apkabinimą ir kur jam sugrąžinamas Dievo vaiko orumas. Jubiliejaus uždarymo proga popiežius visiems kunigams suteikė teisę atleisti aborto nuodėmę, kurią pagal lig šiol galiojusią kanoninę tvarką galėjo atleisti tik tam įgalioti kunigai. Tuo pat metu popiežius savo laiške pakartojo, kad abortas yra sunki nuodėmė ir tokia laikomas ir toliau, nes tai nekaltos gyvybės nutraukimas. Tačiau kad ir koks sunkus būtų žmogaus nusikaltimas, Dievas viską atleidžia jei mato atgailaujančią ir susitaikinti trokštančią žmogaus širdį. Dar vienas gailestingumo jubiliejaus rezultatas – popiežiaus įvedama Pasaulinė vargdienių diena, kuri kasmet bus minima XXXIII liturginių metų sekmadienį.

Kitas 2016 m. paskelbtas popiežiaus dokumentas – kovo 19 d. pasirašytas posinodinis apaštališkasis paraginimas „Amoris laetitia“ („Meilės džiaugsmas“), kurį popiežius Pranciškus paskelbė remdamasis 2014 ir 2015 m. vykusių dviejų šeimos problemoms ir pašaukimui skirtų Vyskupų Sinodo asamblėjų siūlymais. Aptardamas tuos atvejus kai šeimų gyvenimas ne visiškai atitinka Viešpaties siūlomą šeimos idealą, Pranciškus naudoja tris raktažodžius: „palydėti, suprasti ir integruoti“. Atsižvelgdamas į Sinodo asamblėjų metu išsakytą daugelio vyskupų nuomonę, popiežius rašo, kad „pakrikštytieji, kurie išsiskyrė ir sudarė naują civilinę santuoką, turi būti labiau integruoti į bažnytines bendruomenes. Jie neturi jaustis ekskomunikuoti, bet gyventi ir save ugdyti kaip gyvi Bažnyčios nariai“. Popiežius kreipiasi ir į sudėtingose šeimyninėse situacijose gyvenančius tikinčiuosius, kviečia juos su pasitikėjimu kalbėtis su ganytojais apie savo situaciją. „Ne visada sulauksite pritarimo savo idėjoms ar troškimams, bet gausite šviesos, kuri padės geriau suprasti kas dedasi ir surasti asmeninės brandos kelią. Raginu ganytojus, su meile ir kantrybe išklausyti, nuoširdžiai įsigilinti į žmonių dramas, stengtis suprasti jų požiūrį, padėti suprasti savo padėtį Bažnyčioje“.

Nors daugiausia dėmesio ir laiko popiežiaus veikloje buvo skiriama Vatikane vykusiems Gailestingumo jubiliejaus renginiams, per besibaigiančius metus buvo surengtos ir šešios apaštališkosios kelionės. Ilgiausias ir intensyviausias buvo vasario 12-18 dienomis vykęs popiežiaus vizitas Meksikoje; Pranciškus aplankė šešis miestus, susitiko su valstybės vadovais ir visuomenės atstovais, su Bažnyčios ganytojais ir tikinčiais, su karitatyvinių institucijų darbuotojais ir globotiniais, pasakė trylika kalbų.

Kelionė į Meksiką prasidėjo netikėta tarpine stotele - trumpu Pranciškaus vizitu Kuboje ir Havanos oro uoste įvykusiu susitikimu su Maskvos patriarchu Kirilu. Tai iš tiesų buvo istorinis pirmasis dviejų ganytojų susitikimas, kurio seniai laukta, dėl kurio ypač stengėsi popiežius Jonas Paulius II. Nors pats popiežiaus ir patriarcho susitikimo faktas iš tiesų laikytinas istoriniu įvykiu, vis dėlto jis netapo lūžiu, atverčiančiu naują ekumeninių santykių istorijos puslapį. Katalikų Bažnyčia į šį susitikimą labiau žiūrėjo iš tarpkrikščioniškų santykių gerinimo perspektyvos. Maskvos patriarchatas didesnį dėmesį skyrė krikščionių padėčiai Artimuosiuose Rytuose ir karui Sirijoje. Kaip tik tuo metu Rusija buvo pradėjusi kariauti Damasko režimo pusėje.

Balandžio 16 d. popiežius Pranciškus, kartu su Konstantinopolio patriarchu ir Atėnų ortodoksų arkivyskupu, lankėsi Graikijos Lesbo saloje, kuri tuo metu buvo tapusi tūkstančių pabėgėlių, bėgančių nuo karo Sirijoje ir Irake, laikino prieglobsčio ir registracijos vieta.

2016 m. popiežius taip pat aplankė Kaukazo šalis – Armėniją, Gruziją ir Azerbaidžaną. Atsižvelgiant į tai, kad jau daugiau kaip du dešimtmečius Armėnija ir Azerbaidžanas yra tarpusavio karo padėtyje, kelionė buvo padalinta į dvi dalis. Armėniją popiežius aplankė birželio pabaigoje, o į Azerbaidžaną nukeliavo spalio pradžioje gale. Ta pačia proga buvo aplankyta ir Gruzija. Abi šios kelionės dalys laikomos vienu apaštališkuoju vizitu Kaukaze.

Liepos pabaigoje popiežius Pranciškus dalyvavo Krokuvoje vykusiose Pasaulio jaunimo dienose, susitiko su šimtais tūkstančių iš viso pasaulio šia proga į Lenkiją atvykusių jaunų žmonių, uždarydamas Jaunimo dienas, pakvietė į kitą tokį pasaulinį susitikimą po trejų metų Panamoje. Lankydamasis Lenkijoje, popiežius taip pat kartu su vietos vyskupais ir visos Bažnyčios atstovais paminėjo 2016 m. sukakusias Lenkijos christianizacijos pradžios 1050-ąsias metines. Šia proga popiežius vadovavo Mišioms Čenstakavos Marijos šventovėje. Pranciškus taip pat aplankė Aušvico mirties lagerį, tyliai meldėsi už nužudytuosius.

Dar viena kelionė įvyko spalio 31-ąją – lapkričio 1-ąją dienomis. Popiežius Pranciškus Švedijos miestuose Lunde ir Malmėje dalyvavo ekumeniniuose renginiuose, kuriais pradėtos minėti Liuterio reformacijos 500-osios metinės.

Du kartus popiežius lankėsi Italijoje – abu kartus Asyžiuje: rugpjūčio 4 d. dalyvavo Porciunkulės atlaidų 800 metų sukakties minėjime; rugsėjo 20 d. dalyvavo tarpreliginėje maldos dienoje už taiką pasaulyje. Vykstant Gailestingumo metams kiti popiežiaus vizitai Italijos vyskupijose buvo sustabdyti; nevyko ir paprastai reguliariai rengiami viso pasaulio vyskupų vizitai Ad limina.

2016 m. buvo nuosekliai tęsiama popiežiaus Pranciškaus iškart po išrinkimo prieš trejus su puse metų pradėta Romos Kurijos reforma. Kelis kartu Vatikane vyko pasitarimai su Pranciškaus įkurta kardinolų – patarėjų reformos klausimais taryba. Sulaukta taip pat dviejų konkrečių pakeitimų: nuo rugsėjo 1 d. į naują Pasauliečių dikasteriją sujungtos dvi Popiežiškosios tarybos - šeimos ir pasauliečių. Dabar, nuo naujųjų metų, pradeda veikti nauja „dikasterija, tarnaujanti žmogaus visapusiškam vystymuisi“, kuri sujungia į viena ligi šiol veikusias keturias Popiežiškąsias tarybas: Teisingumo ir Taikos, „Cor Unum“, Keliaujančiųjų ir migrantų sielovados bei Sveikatos darbuotojų sielovados. Jau anksčiau buvo pertvarkyta Vatikano finansų administravimo sistema, įkuriant Ekonomikos tarybą ir sekretoriatą, o taip pat į vieną Komunikacijos sekretoriatą buvo sujungtos visos informacijos platinimo priemonės, įskaitant ir Vatikano radiją. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.