Pranciškus: Priešų meilės Evangelija - „krikščioniškojo nesmurtiškumo didžioji chartija“

Prisiminkime popiežius Pranciškaus raginimą kurti pasaulį be smurto: Bet kuris veiksmas šia kryptimi, kad ir koks kuklus, padeda kurti pasaulį be smurto, tai pirmutinis žingsnis teisingumo ir taikos linkme, rašo popiežius žinioje Pasaulinei taikos dienai,  minimai sausio 1-ąją. Šventasis Tėvas kvietimą kurti pasaulį be smurto visų prima pavedė šeimoms, nes šeimoje – sako popiežius, nesmurtinės politikos šaknys. Žinioje Pasaulinei taikos dienai popiežius prisiminė ir tai ką nesmurtiškumo tema yra parašęs jo pirmtakas Benediktas XVI. Štai popiežiaus Pranciškaus žinios ištrauka, priminusi Benedikto XVI žodžiais, jog „priešų meilė yra krikščioniškosios revoliucijos šerdis“.

„Jėzus irgi gyveno smurto laikais. Jis mokė, kad tikrasis mūšio laukas, kuriame susiremia smurtas ir taika, yra žmogaus širdis: „Iš vidaus, iš žmogaus širdies, išeina pikti sumanymai“ (Mk 7, 21). Tačiau Kristaus žinia tokios tikrovės akivaizdoje yra radikaliai teigiamas atsakas: jis nenuilstamai skelbia priimančio bei atleidžiančio Dievo besąlygišką meilę ir savo mokinius moko mylėti priešus (plg. Mt 5, 44) ir atsukti kitą skruostą (plg. Mt 5, 39). Sukliudydamas kaltintojams užmušti akmenimis svetimautoją (plg. Jn 8, 1–11) ir savo mirties išvakarėse liepdamas Petrui kišti į makštį kalaviją (plg. Mt 26, 52), Jėzus nurodo nesmurtinį kelią, kuriuo eina iki galo, iki kryžiaus, ant kurio įgyvendina taiką ir sugriauna priešiškumą (plg. Ef 2, 14–16). Todėl tas, kas priima Jėzaus Gerąją Naujieną, moka pažinti savyje nešiojamą smurtą ir leidžiasi pagydomas Dievo gailestingumo, savo ruožtu tapdamas sutaikinimo įrankiu, anot šventojo Pranciškaus Asyžiečio paraginimo: „Kai lūpomis skelbiate taiką, tegul jos dar apsčiau būna jūsų širdyse“.

„Būti tikrais Jėzaus mokiniais šiandien reiškia laikytis ir jo siūlomo nesmurtiškumo. Pasak mano pirmtako Benedikto XVI, toks mokymas „realistiškas, nes atsižvelgia į tai, kad pasaulyje per daug smurto, per daug neteisingumo ir tokios situacijos neįmanoma įveikti kitaip nei didesne meile, gausesniu gerumu. Tas gausiau ateina iš Dievo“. Toliau jis pabrėžia: „Nesmurtiškumas krikščionims nėra vien taktinė elgsena, bet reiškia žmogaus buvimo būdą, nuostatą to, kuris taip įsitikinęs Dievo meile bei jo galia, kad nebijo sutikti blogio vien meilės ir tiesos ginklais. Priešų meilė yra krikščioniškosios revoliucijos šerdis“. Pagrįstai priešų meilės Evangelija (plg. Lk 6, 27) laikoma „krikščioniškojo nesmurtiškumo didžiąja chartija“: jos esmė yra ne „pasiduoti blogiui <...>, bet į blogį atsakyti gėriu (plg. Rom 12, 17–21), šitaip sutraukant neteisingumo grandines.“ (Vatikano radijas)