Soc. tinklai:

RSS:

App:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Šventojo Sosto diplomatas: migracija neturi būti priverstinis pasirinkimas

Arkivyskupas I. Jurkovič - RV

2017/01/04 16:44

Duodamas interviu žinių agentūrai „ACI“ arkivyskupas Ivan Jurkovič, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas JTO Ženevoje ir kitose tarptautinėse institucijose šiame mieste, paaiškino, kodėl 2011 metais buvo nuspręsta pakeisti statusą Tarptautinėje migracijos organizacijoje, Šventajam Sostui tampant tikruoju nariu.

Jis citavo duomenis, jog pasaulyje yra per 250 milijonų migrantų, kurie išvyko už savo valstybių ribų. O jei suskaičiuosime ir tuos, kurie juda savo šalies viduje, migracijos reiškinys liečia bent milijardą asmenų.

Šventasis Sostas nenorėjo likti nuošalyje tokio svarbaus visai žmonijai reiškinio, norėjo pateikti ne vien teisines, bet ir etines įžvalgas apie milijonų migrantų, esančių kelyje link geresnės ateities, žmogiškus poreikius. Kalbant apie praktiką, visi pripažįsta didelę katalikų Bažnyčios patirtį padedant migrantams, dar gerokai prieš pačių tarptautinių organizacijų įsteigimą. Taigi, žmonių migracija tikrai nėra naujas reiškinys, tačiau nauja yra apimtys ir sudėtingumas.

Tarptautinės bendruomenės ir Tarptautinės migracijos organizacijos, kurios veikloje aktyviai dalyvauja Šventasis Sostas,  uždavinys, arkivyskupo Jurkovičiaus akimis, yra dvigubas: apsaugoti tuos, kurie atsiduria pavojaus situacijose, dėl įvairių priežasčių, savo migracijos kelyje, nepriklausomai nuo jų statuso, gelbstint žmonių gyvybes; antra vertus, reikia ieškoti ilgalaikių išeičių reaguojant į priežastis, kurios lemia priverstinę migraciją. Tam reikia suderintų pastangų. Migravimas turėtų būti apmąstytas sprendimas, o ne prievartinis pasirinkimas.

Pasak Šventojo Sosto diplomato, migracija dažnai yra regimas neteisingo gėrybių paskirstymo, teisingumo ir pagarbos žmogaus teisėms trūkumo, grėsmės gyvybei ir šeimai įrodymas. Jei norima išvengti neigiamų priverstinės migracijos aspektų, tarptautinė bendruomenė turi matyti ir reaguoti į reiškinio ir jo priežasčių visumą. Ir aišku, kad nei viena valstybė, pavieniui, nėra pajėgi tai padaryti.

Akivaizdu, kad asmuo, galėdamas oriai gyventi savo krašte, iš jo nenorėtų bėgti. Todėl yra būtina padėti toms šalims, kurios turi didžiausią pabėgėlių skaičių, priešintis skurdui, politiniam nestabilumui, ekologinei degradacijai.

Arkivyskupas perspėjo, kad reikia vengti tokių vaizdinių, kaip „invazija“ iš pietų į šiaurę, į vakarų pasaulį, nes jie iškraipo tikrovę mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Viena, migracijos srautai pačiuose pietuose, besivystančiame pasaulyje yra didesni nei iš pietų į šiaurę, tačiau dažnai apie tai nekalbama. Antra, pati Europos demografinė situacija, visuomenių senėjimas ir mažėjimas migraciją, darbo jėgos atvykimą padarė būtinybe, norint išlaikyti ekonominį konkurencingumą pasaulyje bei savo gerovę. Migracija kelia objektyvių ir sunkių problemų, tačiau jos nėra išsprendžiamos mūrų statymu, pakartojo Ivan Jurkovič. (Vatikano radijas) 

2017/01/04 16:44