2017-01-16 17:17:00

Baigiant dominikonų jubiliejų – pasaulinė piligrimystė


Sausio 21 dieną dominikonai su popiežiumi Pranciškumi Romoje užbaigs 800 metų nuo savojo ordino įkūrimo jubiliejų. Tačiau visą savaitę netrūks kitų jubiliejinių renginių, Romoje ir kitur, kur yra dominikonų konventai.

Sausio 21 dieną sukaks lygiai 800 metų nuo 1217-ųjų sausio 21-osios, kada popiežius Honorijus III paskelbė bulę „Gratiarum omnium largitori“, kuria pripažįstamas naujas ordinas, nors toks pripažinimas jau regimas mėnesiu anksčiau jo paties laiške, skirtam šv. Domininykui ir bendražygiams, „Religiosam vitam“, liečiančiame kai kuriuos teisinius klausimus.

Ordino gimimas ir įsteigimas yra esmiškai susijęs su šv. Dominyko Guzmano (Domingo de Guzman), ispano, gyvenimu ir veikla. XIII amžiaus pradžioje šis kunigas keliavo per Prancūzijos pietus ir susidūrė su katarais, išpažinusiais dualistinę ereziją. Prakalbėjęs su vienu iš jų visą naktį, jis pajuto didžiulį įkvėpimą pamokslauti. 1205 metais jis atsidūrė Romoje ir paprašė popiežiaus siųsti jį į misijas. Popiežius Inocentas III jį pasiuntė „pamokslauti Jėzaus Kristaus evangeliją dėl sielų išgelbėjimo“ būtent tarp katarų. Šioje misijoje Dominykas praleido apie dešimtmetį. 1215 metais jis ir keliolika bendraminčių gyveno pietų Prancūzijos Tulūzos mieste. Iš pradžių jie laikėsi augustinų regulos, po to buvo sukurta jau dominikonų charizmą labiau atitinkanti regula.

Naujasis ordinas sulaukė daug paramos ir pašaukimų. Šv. Dominyko mirties metais, 1221-aisiais, egzistavo mažiausiai 20 dominikonų konventų, priklausančių penkioms provincijoms, keliose karalystėse.

Dominikonai savo ordino 800 metų jubiliejų pradėjo 2015 metų lapkričio 7-ąją. Netrukus, 2016 sausio 1-ąją, Pamokslininkų ordino vyresnysis Bruno Cadoré savo broliams, seserims dominikonėms, pasauliečiams, kurie priklauso trečiajai atšakai, pasiuntė laišką, skirtą jubiliejui. Jis pasiūlė temą „Ordinas vakar, šiandien ir rytoj“. Prieš keletą mėnesių JAV katalikų portalui „Register“ duotame interviu Pamokslininkų ordino vyresnysis minėjo tokius skaičius: brolių dominikonų yra per 6 tūkstančius, iš jų apie tūkstantį atlieka formaciją. Įvairių atšakų dominikonių seserų yra per 28 tūkstančius. Dar yra apie 120 tūkst. Brolijoms priklausančių dominikonų pasauliečių. „Tačiau tai yra skaičiai, o Biblijoje sakoma, kad skaičiai nėra svarbiausia“, priduria t. Cadoré ir jubiliejiniame laiške tai pabrėžia dar kartą.

Pasiruošimo jubiliejui metai, rašo jis, visiems mums, seserims ir broliams, pasauliečiams ir vienuoliams, buvo proga įvertinti kaip prisidedame, pagal šv. Dominyko atvertą kelią, prie draugystės su Dievu palapinės statymo. Taipogi proga pagalvoti apie kliūtis, kurios palaipsniui galėjo atšaldyti pirmųjų laikų entuziazmą: institucinį svorį, baimes ir asmeninio saugumo poreikius, pripažinimo troškimą, abejingumus ir nusivylimus susidūrus su pasaulio veidą žalojančiomis žaizdomis. Žinoma, turime atrasti būdus įvertinti ką darome ir ką galime padaryti, kurti projektus: vienais atvejais vystant mūsų pamokslavimą taip, kad būtų suteikta erdvė kūrybingumui, kurį neša nauji pašaukimai, kitais atvejais ruošiantis pereinamajam laikotarpiui ir, kartais, recesijai. Tačiau taikos Evangelijos pamokslavimas, ateitis skelbimo, kad šis pasaulis toks, koks yra, yra vieta, kurioje Dievas nori sudaiginti savo Karalystės daigus, niekada nebus pirmiausia strateginių planų rezultatas, kad ir kokie geri jie būtų. Kaip šventasis Dominykas norėjo parodyti popiežiui, pristatydamas pirmuosius savo intuicijos vaisius, Evangelijos ugnis pirmiausia turi liepsnoti kiekvieno pamokslininko gyvenime, reikia „būti“ pamokslininkais. Tai ši vidinė ugnis vieną dieną mums suteikė drąsos paprašyti malonės pašvęsti visą savo gyvenimą Žodžiui. Ta pati ugnis gali mumyse įžiebti nekantrumą, nemigą ir viltį, kad, mieste ir kaime, Jėzaus Kristaus vardas taps vardu brolio ir draugo, ateinančio gyventi su žmonėmis, skatinančio pasitikinčiai susitikti su Juo.

Per Brolių pamokslininkų ordino jubiliejinius metus dominikonų bendruomenės surengė daug iniciatyvų, pažvelgė tiek į labai turtingą praeitį, tiek į daug iššūkių keliančią ateitį. Ordinas Bažnyčiai davė daug šventųjų, kankinių, misionierių, gailestingumo apaštalų, mokslininkų ir tyrinėtojų. Pasak t. Cadoré, jie prisimenami ne dėl pasipuikavimo, o dėl to, kad įkvėptų savo drąsa ir pavyzdžiu. Įvyko ne vienas maldos vakaras, ne vienas studijų seminaras, duris atvėrė ne viena ekspozicija, skambėjo ne vienas koncertas: beje, jubiliejui buvo sukurtas specialus himnas. Jo priedainis atkartoja ordino devizą: „šlovinti, laiminti, pamokslauti; šlovinti – su šventaisiais šloviname Dievą; laiminti – dėkojame Jam; pamokslauti – laisvės Žodį“.

Sausio 18 – 20 dienomis šv. Tomo Akviniečio universitete Romoje, priklausančio dominikonų ordinui, vyks didelis kongresas apie šio ordino misiją trečiajame tūkstantmetyje. Sausio 20-ąją dieną istorinėje dominikonų „Santa Maria sopra Minerva“ bažnyčioje Romoje vyks maldos budėjimas.

Jubiliejaus užbaigimas, galima sakyti, yra pasaulinė dominikonų piligrimystė, kurioje dalyvaus didžioji dalis ordino brolių ir seserų. Šventosiose Mišiose su popiežiumi Pranciškumi, kurios vyks šv. Jono Laterane bazilikoje, laukiama net 5000 brolių ir beveik trisdešimties tūkstančių seserų. Primename, kad dominikonų konventas yra ir Lietuvoje, Vilniuje, prie šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. (Vatikano radijas)    








All the contents on this site are copyrighted ©.