2017-01-16 13:35:00

Popiežius: Bažnyčia teskelbia ne save, bet Kristų


Sekmadienio Evangelijos centre – Jono Krikštytojo žodžiai: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jn 1,29). Šiuos žodžius popiežius Pranciškus komentavo sekmadienio vidudienį kalbėdamas tikintiesiems, „Viešpaties Angelo“ maldai susirinkusiems į Šv. Petro aikštę.

Įsivaizduokime sceną. Esame prie Jordano upės. Jonas krikštija. Matome daug žmonių, įvairaus amžiaus vyro ir moterų, atvykusių prie upės, norinčių, kad juos pakrikštytų šis vyras, daugeliui primenantis Eliją, prieš devynis šimtmečius gyvenusį didį pranašą, kuris išgelbėjo izraelitus iš stabmeldystės ir sugrąžino į tikrą tikėjimą sandoros Dievu, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievu.

Jonas skelbia, kad prisartino dangaus karalystė, kad netrukus apsireikš Mesijas ir kad reikia tam ruoštis, atsiversti, elgtis teisingai. Jis krikštija žmones. Krikštas – tai regimas atsivertimo ženklas. Šitie žmonės atėjo gailėdamiesi dėl savo nuodėmių, atgailaudami, trokšdami pradėti iš naujo gyvenimą. Jonas žino, kad Mesijas, Dievo Pateptasis, jau yra arti. Jis laukia ženklo, pagal kurį atpažins Mesiją – nusileidžiančios Šventosios Dvasios. Mesijas atneš tikrąjį krikštą, krikštą Šventąją Dvasia.

Ir štai ateina ta akimirka: Jėzus ateina prie upės. Jis stoja į vieną gretą su kitais žmonėmis, su nusidėjėliais kaip mes visi. Tai jo pirmas viešas pasirodymas, pirmas dalykas, kurį jis daro trisdešimtmetis palikęs Nazareto namus. Ateina į Judėją, nusileidžia prie Jordano ir priima Jono krikštą. Žinome kas įvyko – apie tai buvo kalbama praeitą sekmadienį – balandžio pavidalu ant Jėzaus nusileidžia Šventoji Dvasia ir Tėvo balsas iš dangaus paskelbia, kad jis yra jo mylimasis sūnus. Tai ženklas, kurio Jonas taip laukė. Tai jis! Jėzus yra Mesijas! Jonas suglumęs, nes Mesijas pasirodė nelauktu būdu: priėmė krikštą kartu su nusidėjėliais. Tačiau Šventoji Dvasia apšviečia Joną ir jis supranta, kad reikėjo atlikti visa, kas reikalinga Dievo teisumui, kad viskas vyktų pagal išganymo planą: Jėzus yra Mesijas, Izraelio karalius, tačiau ne kaip kiti pasaulio valdovai, bet kaip „Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“.

Jonas jį pristato žmonėms ir savo mokiniams. Jonas turėjau daug mokinių, pasirinkusių jį dvasiniu mokytoju, ir būtent kažkurie iš jų tampa pirmais Jėzaus mokiniais. Gerai žinome jų vardus: Simonas, vėliau vadinamas Petru, jo brolis Andriejus, Jokūbas ir jo brolis Jonas. Visi žvejai. Visi galilėjiečiai, kaip Jėzus.

Brangieji broliai ir seserys, kodėl taip ilgai buvome sustoję ties šia scena? Nes ji yra lemtinga! Tai ne šiaip pasakojimas. Tai lemtingas istorinis įvykis! Ši scena lemtinga mūsų tikėjimui; ji lemtinga Bažnyčios misijai. Bažnyčia visais laikais pašaukta daryti tai ką darė Jonas Krikštytojas – parodyti žmonėms Jėzų ir sakyti: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“. Jis yra vienintelis Gelbėtojas! Jis yra Viešpats! Nuolankus, esantis kartu su nusidėjėliais, bet tai Jis! Nėra kito galingesnio. Tai Jis!

Šiuos žodžius mes, kunigai, kiekvieną dieną kartojame Mišių metu parodydami žmonėms duoną ir vyną, tapusius Kristaus Kūnu ir Krauju. Šiame liturginiame geste telpa visa Bažnyčios misija. Ne save Bažnyčia skelbia. Vargas Bažnyčiai, kai ji skelbia pačią save. Tuomet ji praranda kryptį, nežino kurlink eiti. Bažnyčia skelbia Kristų, ne save, bet Kristų. Nes Jis ir tik Jis vaduoja tautą iš nuodėmės, grąžina jai laisvę ir veda į tikrosios laisvės žemę.

Mergelė Marija, Dievo Avinėlio motina, tepadeda mus Jį tikėti ir Juo sekti. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.