Kard. K. Koch: Reformacijos minėjimas – proga puoselėti vienybę

Kardinolas Kurt Koch, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, interviu Vatikano dienraščiui „L‘Osservatore Romano“ komentavo, kokia bendro, dalyvaujant ir katalikams, Reformacijos pradžios 500 m. minėjimo reikšmė.

Kardinolas paminėjo, kad popiežiaus susitikimas su liuteronais, vykęs Lunde, buvo sutiktas ne tik su dėkingumu, tačiau sulaukė ir kritikos bei pasipriešinimo. Jei katalikai bijojo perdėm nuslysti į protestantizmą, tai protestantai kalbėjo apie Reformos išdavystę. Tačiau išties tai kvietimas abiem pusėms kalbėtis apie tai, ką katalikai gali išmokti iš Reformacijos ir apie tai, ką protestantai gali perimti iš Katalikų Bažnyčios praturtindami savo tikėjimą. Kardinolas pažymi, kad Liuterio tezės atspindėjo katalikų nerimą, jis nenorėjo sugriauti Katalikų Bažnyčios ir įsteigti naujos, tačiau siekė atnaujinti krikščionybę Evangelijos dvasioje, troško esminės reformos, o ne tokios, kuri suardytų Bažnyčios vienybę. Tuo metu ši idėja negalėjo būti įgyvendinta ir dėl politinių faktorių: nors iš pradžių reformatoriškas judėjimas vyko Bažnyčios viduje, protestantiškos Bažnyčios gimimas buvo politinių sprendimų rezultatas, rašo kardinolas Koch.

Jis pažymi, kad tikrasis Liuterio reformos tikslas buvo visos Bažnyčios atnaujinimas, tad Bažnyčios pasidalijimas, protestantiškos Bažnyčios gimimas ir protestantiškų bendruomenių atsiskyrimas nuo katalikiškų turi būti traktuojama ne kaip teigiamas reformos rezultatas, bet kaip provizoriškos nesėkmės išraiška. Todėl, pasak kardinolo K. Koch, 2017 metų minėjimas turi būti suprantamas kaip kvietimas grįžti prie pradinio Martino Liuterio susirūpinimo trijų esminių sąvokų šviesoje: dėkingumas už 50 intensyvaus dialogo tarp katalikų ir liuteronų metų, kurie atvedė prie bendros deklaracijos, pasirašytos 1999 m. spalio 31 d. Augsburge. Antroji pamatinė sąvoka – abipusis savo kalčių pripažinimas ir atgaila, ypač dėl religinių karų, kilusių XVI-XVII a. Europoje, kai krikščionys kovojo vieni prieš kitus. Tarp jų ir Trisdešimties metų karas, pavertęs Europą raudona kraujo jūra. Šis viešas atgailos aktas turi būti ir integrali autentiško Reformacijos paminėjimo dalis, kurią lydėtų istorinės atminties ištyrinimas, kaip yra sakęs popiežius Pranciškus: „Negalime ištrinti to, kas buvo, tačiau nenorime, kad praeities klaidų našta  toliau kartintų mūsų santykius. Dievo Gailestingumas atnaujins mūsų santykius“.

Trečioji sąvoka – viltis, kad bendras minėjimas leis žengti tolesnius žingsnius link įpareigojančios bažnytinės bendrystės. Pastaroji turėtų išlikti visų ekumeninių pastangų tikslu. „Po penkių šimtų pasidalijimo metų, kai Bažnyčios ėjo priešiškai ar paraleliai, turime išmokti gyventi kartu vieni su kitais, susisiedami stipriau, ir turime pradėti tai daryti jau šiandien“, rašo kardinolas Koch. 

Trumpai apibūdindamas šių metų Maldų už krikščionių vienybę savaitės specifiką Vatikano radijui, kardinolas Koch sakė, kad pati savaitės idėja savaime yra ypatinga – negalima pamiršti ekumeninio judėjimo, kuris gimė iš šios maldų savaitės. Pasak kardinolo, maldų savaitė buvo ir yra laivas, kuriuo plaukia šiandienos ekumenizmas. Kaip žinia, šių metų savaitės tema ir meditacijos buvo patikėtos Vokietijos krikščionių Bažnyčių tarybai, kuri dėl aiškių priežasčių pagrindiniu savaitės aspektu pasirinko Reformacijos 500 metų minėjimą. „Mums tai proga melstis už vienybę ir ypač susitaikymą, pasitelkus atmintį.  Šios savaitės maldų metu skamba trys elementai: dėkingumas, susitaikymas ir viltis, per juos galime klausytis Reformos atminties melodijos“, mano kardinolas Koch.

Praėjusiais metais išgyvenome nemažai įvykių, kurie tapo istoriniais ekumenizmo šviesoje: Šventojo Tėvo susitikimas su Maskvos patriarchu Kirilu Kuboje, Kretoje vykęs pan-ortodoksų susirinkimas ar popiežiaus vizitas į Lundą, kartu su liuteronais paminint Reformaciją. Kas laukia ateityje? Pasak kardinolo, tai buvo ne tik Šventieji  Gailestingumo metai, tačiau ir ekumeniniai metai. Šiuos įvykius galima traktuoti kaip įvairių kelių, kuriuos atrasime ateityje, pradžią. 

Savaitės tema - „Susitaikymas – nes Kristaus meilė valdo mus (2 Kor 5, 14–20) – tai gali būti kvietimas ir proga susitaikymui“, - sako Pasaulio Bažnyčių tarybos atstovas kun. Odair Pedroso Mateus. Jis pabrėžia, kad tai galimybė nugriauti istorines sienas, skiriančias bažnyčias ir kongregacijas vienas nuo kitų šiais laikais, kurie reikalingi išgydymo ir atkuriančios vilties. (Vatikano radijas)