Atsimenant pirmą istorijoje popiežiaus susitikimą su Maskvos patriarchu

Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pareigūnas dominikonas Hyacinthe Destivelle parengė tradicinę apžvalgą apie santykius su slavų ortodoksų Bažnyčiomis, didžiąją jos dalį skirdamas iš tiesų istoriniam praėjusių metų įvykiui, popiežiaus Pranciškaus ir Maskvos bei visos Rusijos ortodoksų patriarcho Kirilo, didžiausios pasaulyje ortodoksų Bažnyčios vadovo, susitikimui.

Šis susitikimas įvyko vasario 12 dieną Kuboje. Tai buvo pirmasis popiežiaus ir Maskvos patriarcho susitikimas istorijoje. Asmeniškai Kirilas buvo atvykęs į Romą ir susitikęs su popiežiumi, bet tai buvo prieš jo išrinkimą į patriarcho sostą. Daug kam buvo netikėta, kad susitikimas įvyko Kuboje, toli nuo Europos, bet tai buvo sąmoningas pasirinkimas nutolti nuo konteksto, kuriame dar gerai atsimenami buvę ir dabartiniai pasidalijimai bei konfliktai.

Ne mažiau svarbi už patį susitikimą buvo ir bendra deklaracija. Galima pasakyti ir taip: kadangi anksčiau nepavykdavo susitarti dėl bendros deklaracijos, nepavykdavo ir susitikti. Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pareigūnas primena ir pabrėžia popiežiaus Pranciškaus žodžius, jog pasirašyta deklaracija yra ne „politinė“ ir ne „sociologinė“, o „sielovadinė“. Deklaracijos teksto interpretacija remiantis išskirtinai geopolitine situacija ar perspektyva yra nekorektiška. Panašiai, priduria dominikonas, šia deklaracija nenorėta atimti darbo iš bendros katalikų ir ortodoksų teologinės komisijos, kuri kruopščiai ir atidžiai studijuoja įvairius klausimus, pateikia tikslius apibrėžimus. Deklaracija labiau priklauso sielovadiniam ir artimo meilės ekumenizmui, išreiškia pareigą, kuria abu ganytojai jaučia kaip krikščionys ir kaip didelę atsakomybę savo bendruomenėje turintys žmonės. Išvardijamos šešios abejoms pusėms svarbios sritys: krikščionių persekiojimas, religijos laisvė, solidarumas su vargšais, šeima, jaunuoliai ir misija.

Popiežiaus ir patriarcho susitikimą, primena Hyacinthe Destivelle, kai kurie vertino kritiškai ar bent jau atsargiai. Galima prisiminti, kad patriarchas Kirilas buvo kritikuojamas už suartėjimo su katalikais žingsnį. Šios kritikos šviesoje galima geriau suprasti ir jo poelgio drąsą. Nerimą dėl tam tikrų formulių išreiškė Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios vyresnieji. Prireiks laiko, kol subręs tikrieji šio susitikimo ir deklaracijos vaisiai.

Pasak dominikono, jau dabar yra įmanomos trys ekumeninio dialogo kryptys tarp Romos katalikų ir Maskvos patriarchato: „šventųjų ekumenizmas, veikimo ekumenizmas ir kultūros ekumenizmas“.

Hyacinthe Destivelle primena įvairius aukšto lygio susitikimus, įvykusius Maskvoje arba Romoje, jų metu buvo apsikeista dovanomis, šventųjų Kirilo, Serafimo Saroviečio ir šv. Pranciškaus Asyžiečio relikvijomis, prisimenant, jog abi Bažnyčios dalijasi tūkstantmete dvasine tradicija. Apsikeitimas relikvijomis yra pripažinimas šventumo, kuris yra ir vienoje, ir kitoje Bažnyčioje. Ekumenizmo artimo meilėje, rūpinantis vargšais ar ginant religijos laisvę, nauda ir svarba taip pat akivaizdi.

Per 2016 metus įvyko nemažai bendrų kultūrinių iniciatyvų, kurių nereikia nuvertinti, nes ir jos padeda suprasti, kaip broliška Bažnyčia suvokia ir išgyvena Evangeliją. Dešimt jaunų ortodoksų dvasininkų buvo atvykę į Romą ir lankėsi Šventojo Sosto institucijose, panašiai, dešimt jaunų katalikų kunigų apsilankė patriarchato būstinėse San Peterburge ir Maskvoje. Vatikano popiežiaus Siksto choras ir Maskvos patriarchato choras surengė bendrą koncertą Romoje, o Tretjakovo galerijoje Maskvoje pirmą kartą buvo eksponuoti šedevrai, priklausantys Vatikano muziejams. (Vatikano radijas)