Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Bendroji audiencija

Popiežiaus katechezė. Nekelkime Dievui sąlygų; jis žino ko mums reikia

Popiežius Pranciškus - AFP

2017/01/25 14:26

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams popiežius Pranciškus kalbėjo apie biblinę heroję Juditą, kurios pasitikėjimas Dievu ir nepalaužiama viltis išgelbėjo jos tėvynainius nuo nelaimės.

Senojo Testamento Juditos knyga pasakoja apie Babilonijos karaliaus Nebukadnezaro karinę kampaniją. Imperija plečia ribas, pavergdama kaimynines tautas. Nenugalimas, mirtį ir griuvėsius nešantis priešas artėja prie Izraelio tautos žemių. Prasideda vieno Judėjos miestų – Betulijos apgultis. Padėtis tokia dramatiška, kad gyventojai kreipiasi į tautos vadovus ir siūlo pasiduoti priešui. Galas atrodo neišvengiamas, žmonės praranda pasitikėjimą Dievu. „Išsisėmė jų sugebėjimas pasitikėti Dievu. Kiek kartų ir mes atsiduriame tokiose ribinėse situacijose, kad pradedame jauti, kad jau nebepasitikime Dievu“, - sakė popiežius, pridurdamas, kad tai yra iš tiesų labai pavojinga pagunda.

Paradoksaliai, Betulijos miesto gyventojai mano, kad išgelbės savo gyvybes atsiduodami į žudikų rankas. Jie juk turi žinoti, kad priešo kariai apiplėš miestą, paims moteris į vergiją, o visus kitus išžudys. Visiškos nevilties akivaizdoje vienas tautos vadovų pasiūlo nepasiduoti dar penkias dienas, laukiant Dievo pagalbos. „Jie davė Dievui penkias dienas. Tai juk nuodėmė, - sakė popiežius. Tačiau tai paaiškina kokia desperatiška buvo jų padėtis“.

Iš tai čia scenoje pasirodo Judita - našlė, labai graži ir išmintinga moteris, kuri prabyla į tautą tikėjimo kalba: „Viešpatį Visagalį jūs bandote! […] Ne, mano broliai, nepykinkite Viešpaties, mūsų Dievo. Juk jeigu jis nepanorės ateiti mums į pagalbą per tas penkias dienas, jis gali kada jam patinka mus apsaugoti ar net sunaikinti mus priešų akivaizdoje. [...] Tad, kantriai laukdami jo išgelbėjimo, šaukimės jo pagalbos. Jis išgirs mūsų balsą, jei šitai jam patiks“ (Jdt 8,13.14-15.17). Judita kaip pranašė ragina tautą pasitikėti Dievu; jos pranašiškas žvilgsnis siekia toliau, negu matė tautos vadovai. Dievas gali išgelbėti nuo priešų ir leisti tautai gyventi, tačiau Dievo planuose ir mirtis gali reikšti išganymą. Žinome kaip baigiasi ši istorija. Dievas iš tiesų išgelbėja tautą.

„Brangieji broliai ir seserys, niekada nekelkime Dievui sąlygų, bet leiskime, kad viltis nugalėtų mūsų baimę, - sakė Pranciškus. Pasitikėti Dievu, reiškia paklusti jo planui, nieko nereikalaujant, leisti, kad jo pagalba mus pasiektų kitaip negu mes tikimės. Mes prašome Viešpatį, kad saugotų mūsų gyvybę, sveikatą, meilę, laimę, ir gerai kad prašome, tačiau turime žinoti, kad Dievas ir iš mirties sugeba pažadinti gyvybę, kad ir ligoje gali duoti ramybę, kad vienatvė ir ašaros gali teikti palaimą. Nemokykime Dievo ką jis turi daryti, neaiškinkime jam ko mums reikia. Jis geriau už mus žino, turime juo pasitikėti, nes jo keliai ir mintys, skiriasi nuo mūsų kelių ir minčių“.

„Judita mums rodo pasitikėjimo, ramaus laukimo, maldos ir klusnumo kelią, moko lengvai nepasiduoti, daryti viską ką galime, tačiau visada vykdant Viešpaties valią. Judita iš tikrųjų turėjo savo planą ir jį sėkmingai įvykdė, išvedė tautą į pergalę, tačiau ji tai darė kaip žmogus, kuris viską priima iš Viešpaties rankų, neabejoja jo gerumu. Šitaip, tikinti ir drąsi moteris sugrąžino jėgas mirtino pavojaus ištiktai tautai, išvedė ją vilties keliu, rodydama jį ir mums“.

„Ir mes, - sakė popiežius, - atsiminkime, kiek kartų esame girdėję išmintingus, drąsius nuolankių žmonių, nuolankių moterų žodžius“. Popiežius paminėjo močiutes, kurių lūpomis dažnai kalba Dievo išmintis.

Galiausiai popiežius ragino mokytis pasitikėjimo Dievu džiaugsmo ir velykinės šviesos semiantis iš Jėzaus žodžių: „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia“ (Lk 22,42). Tai išminties, pasitikėjimo ir vilties kupina malda. (Vatikano radijas)

2017/01/25 14:26